Atakamos dykuma Čilėje – viena iš sausiausių vietų pasaulyje – yra puiki laboratorija, leidžianti ištirti, kokios yra drėgmės ribos, dar leidžiančios gyvybei ne tik egzistuoti, bet ir tarpti. Pietinėje dykumos dalyje per metus vidutiniškai iškrenta apie 10 mm kritulių per metus (palyginimui Lietuvoje vidurkis yra 600-900 mm per metus), o sausiausioje centrinėje – mažiau nei 1 mm per metus.
Ištyrę mėginius, paimtus įvairiose dykumos vietose, mokslininkai nustatė, kad pietinėje dykumos dalyje egzistuojantys gyvi organizmai vystosi ir dauginasi, o centrinėje – jau nebe. Be to, centrinėje dykumos dalyje aptikta gyvų organizmų fosilijų, kurios išliko nepaliestos apie 10 tūkstančių metų. Tai – dar vienas įrodymas, kad ten nėra besidauginančios ir augančios gyvybės, nes tokie organizmai senas fosilijas būtų suvartoję maistui.
Šie atradimai svarbūs nagrinėjant tikimybę aptikti gyvybę Marse. Raudonosios planetos paviršius yra 100-1000 kartų sausesnis nei sausiausia Atakamos dykumos vieta, taigi šie rezultatai leidžia spręsti, jog augančių ir besidauginančių gyvybės formų ten greičiausiai neaptiksime. Daug labiau tikėtinos vietos gyvybei išlikti ir vystytis būtų popaviršiniai vandens telkiniai, kaip praeitą savaitę Marse atrastas ežeras po pietinio ašigalio ledo kepure.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Astrobiology“.