Saulės sistema – galbūt ne taisyklė, o išimtis

Nors už Saulės sistemos ribų paskutiniuoju metu atrandama daug planetų, nė viena iš jų neatrodo taip, kaip mūsų sistemos planetos. Ir tikėtina, kad jos susiformavo visiškai kitokiu būdu, todėl gali būti, kad Saulės sistema yra gana unikali.

Pagal tradicinį planetų formavimosi modelį dulkės, aplink žvaigždę skriejančios dujų diske, po truputėlį susikaupia į uolienas, kurios vėliau jungiasi ir suformuoja planetų branduolius. Tuomet branduoliai pritraukia dujines atmosferas. Pagal šį modelį formuojasi dujiniai gigantai, esantys tolimesniuose ir sąlyginai vėsesniuose žvaigždės sistemos regionuose – pavyzdžiui, Jupiteris.

Tačiau šis modelis negali paaiškinti maždaug 110 per paskutinįjį dešimtmetį rastų ne Saulės sistemos planetų formavimosi mechanizmų. Paprastai šios planetos yra gerokai sunkesnės, nei Jupiteris ir dauguma jų yra vadinamieji „karštieji Jupiteriai“, kurie sukasi orbita, artimesne žvaigždei nei Žemės ar net Merkurijaus orbita.

Kai kurie astronomai bando tai paaiškinti tvirtindami, kad šios planetos susiformavo toliau – taip, kaip ir Jupiteris – o vėliau nukeliavo link žvaigždės. Tačiau šiems mokslininkams nepavyksta paaiškinti kodėl šios planetos tiesiog nenukrito į žvaigždes.

Esama ir kitų skirtumų tarp Saulės sistemos planetų ir tolimų žvaigždžių planetų. Kitų žvaigždžių planetų orbitos yra kur kas labiau elipsinės, nei santykinai apskritiminės tokių planetų, kaip Žemė ir Jupiteris, orbitos.

Astronomai pranešė atradę planetų, kurių orbitos yra beveik apskritiminės, tačiau, pasak D.Britanijos Leičesterio universiteto astrofiziko Martino Beero, net ir šios orbitos yra labiau elipsinės, nei Jupiterio, o tos planetos yra gana arti savo žvaigždžių.

M.Beeras su kolegomis dabar mano, kad tolimos sistemos galėjo formuotis ne taip, kaip Saulės sistema. Gali būti, kad karštųjų Jupiterių sistemos galėjo susidaryti kai dulkių diskai aplink žvaigždes prarado stabilumą ir staiga susiskaldė, o atskiri diskų fragmentai veikiami savo paties svorio sukrito ir sudarė planetas. Tokio proceso metu natūraliai susidaro labiau elipsinės orbitos, bet nepanašu, kad tokiu būdu gali susidaryti į Žemę panašių planetų.

Šiam ginčui išspręsti prireiks kelių metų. Didžioji dalis ne Saulės sistemos planetų buvo aptiktos pagal tai, kaip žvaigždė svyruoja dėl aplink besisukančios planetos traukos. Šiuo būdu lengviausia aptikti sunkias planetas su trumpais orbitiniais periodais, todėl tokios planetos ir aptinkamos dažniausiai.

Norėdami aptikti planetas, nuo savo žvaigždžių nutolusias taip, kaip Jupiteris, astronomai jas turėtų stebėti bent 12 metų.

„Praeis dar maždaug penkeri metai kol sužinosime ar Saulės sistema yra iš tikrųjų išskirtinė. Tačiau jei tikrai yra taip, tuomet gali tekti peržiūrėti planetų formavimosi teorijas, nes dabartinės teorijos sukurtos iš esmės pagal informaciją, surinktą iš Saulės sistemos“, sakė M.Beeras. jo teigimu, gali būti daugiau nei vienas būdas sukurti pasaulį.