Vaizdo siužete plazmos, tarsi gyvatės, judėjimą galite pamatyti ties 5-ta sekunde, plazmos išsiveržimą į kosmoso erdvę – ties 9-ta sekunde.
Reiškinys Saulės paviršiuje užfiksuotas 2022 metų spalio 5 dieną. Kaip aiškina ESA, vinguriuojanti vėsesnė plazma Saulės paviršiumi judėjo tarsi gyvatė dėl to, kad ją supo magentinis laukas karštesnėje Saulės atmosferos plazmos dalyje.
Plazma, tai tokia (dujų) materijos būsena, kai dujos yra tokios karštos, kad atomai ima prarasti dalį savo išorinių dalelių – elektronų. Dėl to dujos įgauna elektrinį krūvį ir tampa jautresnės magnetiniam laukui ir jo pokyčiams.
Kaip aiškina ESA, visos dujos Saulės atmosferoje yra plazma, mat temperatūra čia siekia milijonus laipsnių Celsijaus.
Plazmos „gyvatė“ Saulės atsmoferoje buvo labai ilga, mat plazma nukeliavo iš vienos Saulės pusrutulio pusės į kitą.
Vaizdo siužetas, kurį įamžino „Solar Orbiter“ kosminis zondas, sumontuotas iš daugybės nuotraukų, kurias užfiksavo „Extreme Ultraviolet Imager“ kamera, sumontuota zonde. Realybėje plazmos „gyvatė“ Saulės paviršiumi nusirangė per maždaug 3 valandas. Kaip teigiama ESA pranešime, plazmos skriejimo Saulės paviršiumi greitis – 170 km/s.
Įdomu tai, kad ši plazmos „gyvatė“ prasidėjo iš to regiono Saulės paviršiuje, kuris po kurio laiko išsiveržė ir į atvirą kosmosą išspjovė milijardus tonų vainikinės Saulės masės.
ESA teigia, kad plazmos „gyvatė“ tapo vainikinės Saulės masės išmetimo į kosmosą pranašu.
Vienas iš pagrindinių ESA „Solar Orbiter“ zondo mokslinių tikslų – galimybė fiksuoti plazmos išsiveržimus ir paimti išmestų dujų mėginius savo arba kitų erdvėlaivių prietaisais. Anot mokslininkų, tai leidžia geriau suprasti Saulės aktyvumą ciklą ir tiksliau apskaičiuoti kosmoso orus – t. y. kada ir kokio stiprumo geomagnetinė audra pasieks Žemę bei iš anksto įspėti apie galimus dirbtinių Žemės palydovų, ryšio prietaisų ir elektros perdavimo tinklų sutrikimus.
„Solar Orbiter“ yra bendra tarptautinė kosminė ESA ir NASA misija. Į kosmosą „Solar Orbiter“ zondas paleistas 2020 vasarario 10 dieną.
