Vaizduose matyti chaotiški procesai Saulės paviršiuje, į kosmoso erdvę veržiasi vainikinė masė, o dėl magnetinio lauko poveikio susiformuoja tamsios dėmės ir didžiulės plazmos kilpos. Plazmai išsiveržus į kosmoso erdvę Žemės link, mūsų planetoje prasideda geomagnetinės audros.
Visi šie vaizdai užfiksuoti NASA zondo „Solar Dynamics Observatory“, kuris savo misiją pradėjo 2010 metais. Skaičiuojama, kad Saulę stebintis ir tyrinėjantis zondas bus naudojamas dar iki 2030-ųjų.
Kiekvieną dieną kosminis zondas užfiksuoja apie 70 000 nuotraukų, o duomenų kiekis siekia net 1,5 TB.
Anot mokslininkų, tai yra didžiausia Saulės stebėjimo duomenų bazė žmonijos istorijoje.
Šių stebėjimų tikslas, remiantis NASA, yra kuo geriau suprasti procesus, vykstančius Saulėje, tiksliau nuspėti kosmoso orus – t.y. geriau pasiruošti geomagnetinėms audroms, kurios gali neigiamai paveikti ar net visiškai sugadinti dirbtinius Žemės palydovus, sutrikdyti elektros perdavimą Žemėje, radijo ryšį ir kitą infrastruktūrą.
Teigiama, kad Saulės dėmių, plazmos pliūpsnių ir vainikinės masės išsiveržimų kiekis yra susijęs su Saulės aktyvumo ciklu. Tai natūralus Saulės gyvavimo procesas, kurio trukmė yra maždaug 11 metų. Pastarojo ciklo aktyvumo maksimumą Saulė turėtų pasiekti 2025-aisiais metais.
