Pastaruoju metu vis geriau stebime Saulės aktyvumą ir pokyčius žvaigždėje, išmokstame vis geriau prognozuoti, kada nutiks žybsniai ir kiti aktyvumo pasireiškimai.
Bet to dar toli gražu negana; bent jau taip teigia kone pusantro šimto apklaustų ekspertų. Apklausoje dalyvavę 144 kosmoso orų ekspertai – mokslininkai iš viso pasaulio – praktiškai vieningai nurodė, jog be tikslaus ir savalaikio kosmoso orų prognozavimo pavojus gresia ne tik palydovams, bet ir infrastruktūrai Žemės paviršiuje.
Taip pat maždaug pusė apklaustųjų teigia, jog tikėtina, kad Žemė ateityje patirs panašių arba galingesnių kosminių audrų, kaip XIX a. antros pusės Karingtono įvykis, deginęs telegrafo laidus Šiaurės Amerikoje.
Šiandien tokio įvykio pasekmės būtų katastrofiškos, nebent galėtume pakankamai iš anksto – bent porą dienų prieš audrai pasiekiant Žemę – perspėti kritinės infrastruktūros valdytojus. Deja, kone pusė apklaustųjų mano, kad dabartinės prognozavimo galimybės tam nepakankamos.
Ekspertų buvo paklausta ir apie geriausius būdus pagerinti dabartinę kosmoso orų stebėjimo ir prognozavimo infrastruktūrą.
Dauguma jų teigė, kad naudingiausias būdas išleisti milijardą dolerių šioje srityje – paruošti spiečių nedidelių zondų ir išsiųsti juos į orbitą aplink Saulę, kuo arčiau žvaigždės.
Jie galėtų realiu laiku stebėti visą žvaigždės paviršių bei Saulės vėjo savybes ir nuolat perduotų duomenis į Žemę, kur jie pasitarnautų daug geresniems aktyvumo modeliams.
Kita sritis, kur praverstų finansavimas – antžeminiai teleskopai, skirti nuolatiniam kosmoso orų stebėjimui, bei duomenų analizės tinklo išplėtimas.
Su apklausos rezultatais susipažinti galite Apollo Surveys tinklalapyje.