Remiantis NASA, geomagnetinę audrą ir pašvaistę sukėlė kovo 4 dieną užfiksuotas ryškus ir stiprus (X klasės) Saulės plazmos pliūpsnis, nukreiptas Žemės link. Šis žybsnis priskiriamas X2.1 žybsniui. X klasė žymi intensyviausius žybsnius, o skaičius pažymi jų stiprumą.
Šis Saulės plazmos išsiveržimas sukėlė geomagnetinę audą. Dėl to sekmadienio naktį Tepasto, esančio už 200 kilometrų nuo Šiaurės poliaračio, danguje sužibo net kelių ryškių spalvų pašvaistės. Prieš kelias naktis Šiaurės poliaratyje esančiame Rovaniemi pašvaistės per vieną vakarą danguje pasirodė net devynis kartus.
Kaip tikina įspūdingą vaizdą įamžinęs vietos fotografas, paskutiniai Šiaurės pašvaistės šokiai danguje truko net pusvalandį. Vietinio teigimu, 2023 metų pavasario pradžia pašvaisčių fotografams ir turistams tokių reginių itin dosni.
Primename, kad vasario pabaigoje net dvi naktis iš eilės net ir Lietuvos gyventojai turėjo galimybę grožėtis Šiaurės pašvaiste.
Lietuvos teritorijoje pašvaistė buvo matoma dėl pakankamai stiprios geomagnetinės audros, kurią sukėlė išsiveržusi Saulės vainikinė masė, plazma, užfiksuota Saulės paviršiuje vasario pabaigoje. Specialistai sako, kad iki 2025 metų jas mes matysime vis dažniau.
Kaip anksčiau ve.lt teigė astronomas Saulius Lovčikas, Šiaurės pašvaisčių dažnumas ir stiprumas priklauso nuo to, kaip aktyviai taškosi Saulė.
„Yra išskirtas 11 metų Saulės aktyvumo ciklas. Jos aktyvumas banguoja pagal sinusoidę, kyla aukštyn, žemyn ir kažkuriais metais būna pikas, pasiekiamas maksimumas. Bet likus porai ar trejetui metų prieš piką pašvaistės vis dažnėja. Šiuo metu jis yra augantis. Ir 2024, ir 2025 metais tokių pašvaisčių turėtų vis daugėti“, – sakė astronomas.
Kaip praneša NASA, Saulės žybsniai – tai galingi energijos pliūpsniai. Žybsniai ir Saulės masės išsiveržimai gali paveikti radijo ryšį, elektros tinklus, navigacijos įrenginius, palydovus, taip pat kelti pavojų kosminiams laivams bei astronautams.
