Lietuvos viešojoje erdvėje netrūksta pasisakymų, kuriuose šaipomasi iš aplinkosaugininkų arba aprašomos sąmokslo teorijos apie savanaudžius mokslininkus. Lietuvos akademikų balsas tokiose diskusijose – retas reiškinys.
Apie mokslą visuomenei rašančių mokslininkų – vienetai, tad nenuostabu, kad naujas fiziko S. Orlovo tinklaraštis apie mokslą trismegistos.lt neliko nepastebėtas.
Apie kiną ir vegetarizmą, apie mokslą ir politiką – jo temų sąrašas netrumpas. Viename iš pirmųjų savo tekstų autorius taip pat narplioja vadinamųjų klimato kaitos skeptikų argumentus ir paaiškina, kaip suprasti tokius reiškinius, kaip golfo srovė, bei kaip interpretuoti mokslo įrodymus.
– Kas paskatino rašyti apie mokslą populiariai? Ir kuo patraukė būtent klimato kaitos problema?
– Lietuvoje labai stipriai paplitęs automatizuotas ir bejausmis tekstų vertimas iš anglų kalbos. Kaip specialistas, atsivertęs tokį tekstą, matau, kad jis tiesiog šaukte šaukia: „nesuprantu, ką dabar verčiu“. Paimi pavienį sakinį – lyg ir neblogai atrodo, ir vaizdingai, tačiau šalia esantis sakinys arba keli sakiniai ir ryšys tarp jų jau yra sunkiai suvokiamas. Kita problema, kurią dažnai matau, – šaltinis, iš kurio verčiama.
Technologijos.lt tekstus pasirenka versti iš newscientist.com. Tai yra tikrai rimtas mokslo populiarinimo žurnalas. Nors esu matęs atvejų, kai sergama jau paminėtomis ligomis. Kiti naujienų portalai kartais pasirenka tokį prastą šaltinį anglų kalba, kur jau originalus tekstas yra tam tikras jovalas, o dar tą tekstą išverčia žmogus, neturintis nei fiziko išsilavinimo, nei patirties. Manau, kad protingas žurnalistas turėtų suvokti, kad būtina atlikti tam tikrą papildomą darbą, o ne būti statišku vertėju. Reikia pažiūrėti, kaip ta tema nušviečiama kitur, ką apie tai rašo kiti portalai anglų kalba. Galų gale, juk galima pasižvalgyti „Vikipedijoje“, jeigu pats kažko iki galo nesupranti.
– Kaip atpažinti gerą, kokybišką straipsnį, kuris analizuoja mokslinius tyrimus, jų rezultatus arba kažkokią diskusiją, kuri vyksta mokslo pasaulyje?
– Reikia pasidomėti, kas tas rašytojas, ką jis veikia, kur pasaulyje „išlenda“ jo pavardė. Tai padeda filtruoti pseudomokslininkus. Bandydamas sužinoti, ar tas tekstas, jo teiginiai yra teisingi, keliauju į straipsnių duomenų bazę, žiūriu, kas tą mokslininką citavo. Nereikia pamiršti, kad moksle visi duomenys yra prieinami. Kartais tai labai svarbu, nes būna tokių situacijų, kai „Science“ ar kiti žurnalai atšaukia straipsnius, kuriuose buvo aptikta neleistina praktika, mokslininkas nedeklaravo savo finansavimo šaltinio, buvo padaryta kažkokia klaida metodikoje ar sufalsifikuoti rezultatai.
– Jūs parašėte tikrai ne vieną tekstą dabar daug pasaulyje aptariama klimato kaitos tema. Bandėte įsilieti į diskusiją, kuri vyksta Lietuvoje. Kodėl Jums svarbu ir kaip Jūs stengiatės padėti žmonėms atskirti grūdus nuo pelų?
– Mums koją kiša faktas, kad esame pakankamai maža šalis. Antra problema – Lietuvoje yra atmetimo efektas: kairiosios idėjos yra nepopuliarios, o dešiniosios – labai populiarios. Svarbu suprasti, kad tai nėra pažiūrų klausimas. Taip nutiko todėl, kad Amerikos įmonės, išgaunančios iškastinį kurą, pakankamai daug investuoja į nuomonės formavimą, nes bet koks reguliavimas joms reikštų smukusias pajamas.
– Negebama atskirti politinės diskusijos nuo mokslinės?
– Teisingai. Čia dažniausia problema yra ta, kad importavome į Lietuvą JAV vykstančią diskusiją. Jeigu šis klausimas – klimato kaita – nieko nestebina Vokietijoje, Danijoje, Norvegijoje, dar kažkur Europoje, Lietuvoje tai yra neįtikėtinai aštrus klausimas. Taip vyksta todėl, kad, vystydami savo dešiniąją mintį, pasirinkome importą iš JAV.
– Ar galima sakyti, kad tiesa, jog klimatas keičiasi dėl žmogaus kaltės, yra tokia pati, kaip ir ta, kad Žemė sukasi aplink Saulę?
– Yra tikėjimas, kad gal mes vis dėlto klystame, kad nevyksta žmogaus nulemta klimato kaita, tačiau atsiranda naujesnė mašina, naujesnis superkompiuteris ir mokslininkai įsitikina: ne, mes neklystame. Išimame žmogaus veiklos sukeltą dvideginio emisiją iš modelio ir nematome temperatūrų pokyčių, kurie stebimi visame pasaulyje. Bet įstatome atgal ir jau galime nusakyti, kaip pasikeis temperatūra kitais metais.
Dabar svarbiausias klausimas – teisinga komunikacija. Tai, kad Jungtinėse Valstijose klimato kaita yra idėjinis karas, būtų labiau JAV problema, tačiau iš dalies tai – ir Lietuvos problema. Esame labai maža šalis ir, jei pas mus atsiranda kažkoks nuomonės formuotojas, turintis pakankamai didelį autoritetą, – žvaigždė ar tiesiog publicistas, jis gali gana stipriai formuoti nuomonę. Jis nesulauks [jo mintis paneigiančio] atsakymo, nes nėra tiek tokį autoritetą ir gabumų turinčių mokslininkų ar ne mokslininkų, kurie galėtų tą atsakymą pateikti.
Iš kitos pusės, esame tikrai maža šalis – ką mes pakeisime globaliu mastu, jei vieni netikėsime klimato kaita, o mūsų kaimynai investuos į atsinaujinančius šaltinius ir klimato kaita tikės?
