300 metrų gylyje netoli Vankūverio salos (Kanada) nufilmuotame įraše matoma Gail Anderson iš Simono Fraserio universiteto (Kanada) eksperimento liūdna baigtis. Šio eksperimento tikslas – naudojant kiaules kaip modelius ištirti kūno irimo procesą aplinkoje su normaliu deguonies kiekiu, kur galima rasti įvairiausių maitėdų. Ankstesnio tyrimo metu, kuris buvo atliekamas gretimame intake, kūnas iro aplinkoje su mažai deguonies, todėl vandeninės gyvybės, galinčios pasmaguriauti pūvančia kiaule, įvairovė toje vietoje buvo ribota.
Šiame vaizdo įraše vieną iš kiaulių lavonų greitai aplankė krevetės, o po jų atsliūkino ir kiti smulkūs nariuotakojai, ėmęsi kramsnoti kiaulės snukį ir nosį. Bet po kelių valandų negyvą kiaulę aptiko šešiažiaunis ryklys, paskui kurį į puotos vietą atvyko giminaičiai, padėję lavoną sudoroti per kelias valandas. Visos trys tyrimui naudotos kiaulės buvo daugiau ar mažiau apkramtytos. „Nors parodėme, kad šioje vietovėje esama ryklių, eksperimentas nesuteikė daugiau žinių apie audinių irimą ir lavono kolonizavimą bestuburiais“, - sakė G. Anderson.
Naujame eksperimentų rinkinyje kiaulių lavonai į vandenį sumetami poromis – vienas laisvai prieinamas, o kitas – narve. Taip norima ištirti irimo skirtumus, kai prie lavono gali prieiti didieji plėšrūnai. Eksperimento vietoje yra ir vaizdo kamera, kuri transliuoja vaizdą: šviesa įjungiama kartą per 15 minučių, todėl visuomenė ir kiti mokslininkai gali stebėti procesą. Dabar galima stebėti, kaip kauliukais virsta paskutinė kiaulių pora, į vandenį įmesta rugpjūčio 12 dieną.
