Rusijos ypatingų situacijų ministerija skelbia, jog virš Uralo federalinės apylinkės „įvyko bolidų pavidalo meteorų lietus“. Tiesa, anksčiau šią versiją ta pati ministerija kiek anksčiau neigė aiškinami, kad sprogimas įvyko atsiskiriant nuolaužoms nuo vieno meteoroido ir tai nebuvo „lietus“, ankstesnę versiją patvirtina ir įvykio vietoje buvę liudininkai, ir vaizdo įrašai, taip mano ir ekspertai. Jekaterinburgo observatorijos mokslininkai siūlo kompromisinį paaiškinimą: bolido kritimas sukėlė meteorų lietų. Bet galutinių mokslininkų išvadų dar reikės palūkėti.
Rusijos mokslų akademija, operatyviai pradėjusi netikėtos „meteorito atakos tyrimo“, su naujienų agentūra „ITAR-TASS“ pasidalino preliminariomis savo išvadomis. „Mūsų manymu, dangaus kūno skersmuo buvo keli metrai, masė dešimčių tonų eilės, energija – kelios kilotonos. Į atmosferą meteoroidas pateko judėdamas 15-20 km/s greičiu, suiro 30-50 km aukštyje virš žemės paviršiaus, o fragmentų judėjimas dideliu greičiu sukėlė galingą švytėjimą ir stiprią garsinio smūgio bangą. Didžioji kritusio kūno dalis išgaravo, likusios dalys sulėtėjo ir galėjo nukristi ant Žemės meteoritų pavidalu“.
Pulkovskio observatorijos mokslinis darbuotojas Sergejus Smirnovas laidos „Rusija-24“ eteryje teigė, kad virš Uralo praskridęs bolidas buvo nemažas. „Tai labai ryškus bolidas, puikiai matomas šviesiame ryto danguje, matyt, tai buvo kelių dešimčių tonų svorio objektas“.
Tuo tarpu Maskvos valstybinio universiteto profesorius Lukašovas pažymi, kad vertinant kosminiu mastu meteoras buvo visai nereikšmingas. „Įvyko gana rimtas šiluminis sprogimas, dalelių smūgis į Žemę. Žinoma, kosminė katastrofa neįvyko. Štai jei į Žemę kosminiu greičiu rėžtųsi stambesnis dangaus kūnas, tai pasekmės būtų rimtesnės nei po atominio sprogimo, keliai išmuštais langais neatsipirktume“, - pasakojo profesorius.
Irkutsko valstybinio universiteto astronominės observatorijos direktorius Sergejus Jazevas mano, kad Uralo meteoras buvo ne daugiau nei kelių metrų skersmens ir labiau panašus į Vitimo bolidą, kuris prieš dešimtmetį nušvietė dangų virš Irkutsko. Mokslininko manymu, tikriausiai kalbama apie 2-3, galbūt 4 metrų skersmens objektą, kuris dėl milžiniško greičio suiro viršutiniuose atmosferos sluoksniuose, o smūgio banga pasiekė Žemės paviršių. Ir tai tik su sąlyga, jei virš Čeliabinsko sprogo uolinis meteoroidas, koks buvo ir Vitimo bolidas. Jei tai buvo metalinis dangaus kūnas, tai Žemėje būtinai turėtume rasti jo nuolaužų.
Vietos valdžios atstovai tikina, kad meteoritas nukrito į ežerą: „Naujausiais gubernatoriaus Michailo Jurevičiaus nurodymu sukviesto operatyvinio štabo duomenimis, meteoritas, praskriejęs virš Čeliabinsko srities, nukrito į Čebarkulio vandens telkinį, esantį kilometro atstumu nuo miesto“.
Lietuvos etnokosmologijos muziejaus atstovas Jonas Vaiškūnas nurodė, kuo skiriasi meteoroidas, meteoras ir meteoritas. Pasak jo, meteoroidas, yra kosminis kūnas, klajojantis dangumi. Dinaminis įvykis, kuomet jis krenta į Žemę, yra vadinamas meteoru, o planetos paviršių pasiekusios tokio kosminio kūno nuolaužos yra meteoritai.
