Pasiūlymą parengė Rusijos Karo pramonės komisija – pagrindinis tarpininkas tarp valstybės valdžios ir aeronautikos, kosmonautikos bei gynybos pramone. Lapkritį vadovavimo šiai komisijai asmeniškai ėmėsi Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas, rašo themoscowtimes.com.
„Būtų naudinga patyrinėti tarptautinės pilotuojamos kosminės stoties projekto galimybes su BRICS šalimis bendros technologinio aljanso strategijos rėmuose“, - TASS citavo komisijos ekspertų tarybą.
Taryba palaimino tolesnį pasiūlymo vystymą ir pasiūlė BRICS šalių (Brazilijos, Rusijos, Indijos, Kinijos, Pietų Afrikos) viršūnių suvažiavime, kuris organizuojamas Rusijos mieste Ufoje, surengti verslo tarybų susitikimą, kuriame būtų aptariamos tokios stoties perspektyvos. JAV ir Europai, kurių kosminių tyrimų programos kartu su Rusijos programa sudaro trejetuką stipriausių pasaulyje, dalyvauti šios kosminės stoties statybose nekviečiamos.
Rusija praėjusiais metais paskelbė, kad pasibaigus įsipareigojimui dalyvauti Tarptautinės kosminės stoties (TKS) projekte, įsipareigojimas nebus tęsiamas. NASA siūlė TKS išlaikyti iki 2024 metų, bet tikėtina, kad TKS partnerių kiekis sumažės, o Rusija statys naują stotį su kitais partneriais.
Projekte numatyta, kad Rusijos siūloma stotis būtų tarsi TKS analogas. TKS projekte, kurio bendra vertė yra 150 mlrd. dolerių, dalyvauja 15 pasaulio valstybių. Pagrindiniai šio projekto partneriai yra JAV ir Rusija, o valstybės u mažiau išvystytomis kosminių skrydžių galimybėmis gali vykdyti bendrą darbą stoties JAV arba Rusijos segmentuose arba statyti mažesnius savo komponentus.
Naujoji stotis, tikimasi, taip pat būtų statoma dviejų pagrindinių partnerių – vienu iš jų ketina būti Rusija, antrojo pozicija veikiausiai atiteks Kinijai arba Indijai. Abi pastarosios valstybės jau dabar turi ganėtinai pažangias ir sparčiai vystomas, ambicingas kosmines programas. Bet kitos BRICS valstybės taip pat nebūtų ignoruojamos ir galėtų prisidėti prie projekto.
Dalyvavimas projekte smarkiai sustiprintų Brazilijos ir Pietų Afrikos kosminę veiklą. Nors Brazilija jau nuo praėjusio amžiaus septinto dešimtmečio aktyviai vysto kosmoso programą, joje daugiausiai vietos skiriama komerciniam palydovų projektavimui, ryšių palydovų kėlimui ir Žemės paviršiaus stebėjimui. Pietų Afrika kosmoso agentūrą įsteigė tik 2010 metais ir neturi galimybių kelti raketas nepriklausomai.
Indija kol kas dar negali pasigirti galimybe iškelti žmogų į kosmosą pačių pagaminta raketa, tačiau praėjusiais metais šios valstybės vardas buvo linksniuojamas giriant sėkmingą itin mažo biudžeto misiją į Marsą.
Kinija yra perspektyviausias pagrindinis partneris šiame projekte: ši valstybė jau kelia savo astronautus į kosmosą, kuria grynai kinišką vidutinio dydžio kosminę stotį.
