Kultūros ministerijos trečiadienio pareiškime sakoma, kad tie kaulai buvo išblaškyti po stačiakampę akmenimis išklotą patalpą po skliautuotos 8 m aukščio struktūros grindimis.
Griaučiai iš pradžių buvo mediniame karste, kuris sudūlėjo palikdamas tik vinis ir raižyto dramblio kaulo bei stiklo papuošimus.
Per pastarųjų trijų mėnesių kasinėjimus netoli senovinio Amfipolio, esančio už 600 km į šiaurę nuo Atėnų, graikų archeologai aptiko trijų kamerų kapą, išpuoštą marmurinėmis sfinksų bei jaunų moterų statulomis ir mozaikinėmis grindimis.
„Tai itin brangus statinys ir aišku, jog mažai tikėtina, kad jo kaina buvo pakeliama privačiam piliečiui“, – sakoma ministerijos pareiškime. Kasinėtoja Katerina Peristeri sakė, kad ten tikriausiai palaidota kažkokia „žymi asmenybė, didis generolas“, kuris vėliau buvo garbinamas kaip didvyris.
Ši paslaptis Graikijos vaizduotę kaitina jau keli mėnesiai. Salonikų universiteto archeologijos profesorius Michalis Tiverijas sakė, kad rasti žmogaus palaikai turėtų pateikti vertingos informacijos apie tai, kas buvo palaidotas tame maždaug 15 m ilgio ir 4,5 m pločio kape – viename didžiausių, kada nors rastų šalyje.
„Tai labai svarbus radinys, nes jis padės mums sužinoti ten palaidoto žmogaus lytį ir, galbūt, apytikrį amžių“, – sakė jis.
M. Tiverijas, kuris nebuvo susijęs su tais kasinėjimais, sakė, kad vienas iš galimų kandidatų būtų Nearchas, vienas artimiausių Aleksandro padėjėjų, kuris vadovavo jo flotilės grįžimui iš Indijos atgal į dabartinį Iraką ir kuris augo Amfipolyje.
Aleksandras, kuris sukūrė imperiją, nusidriekusią nuo šiuolaikinės Graikijos iki Indijos, mirė Babilone 323 metais prieš mūsų erą ir buvo palaidotas savo įkurtame Aleksandrijos mieste Egipte. Tiksli jo kapo vieta yra viena didžiausių archeologijos paslapčių.
Jo generolai ne vienus metus kovojo dėl imperijos kontrolės; per tuos karus buvo nužudyti Aleksandro motina, našlė, sūnus ir netikras brolis, daugiausia – netoli Amfipolio.
Ministerijos trečiadienio pareiškime patvirtinama tai, ką archeologai įtarė nuo pat pradžių ir ką ilgą laiką neigė pareigūnai – kad tas kapas senovėje buvo uoliai ir ne kartą plėštas.
„Tuos vertingus objektus, kurių nepaėmė pirmieji vagys, vėliau paėmė kiti“, – sakė M. Tiverijas.