aA
Pajūryje, netoli Palangos, ties Nemirsetos laivų gelbėjimo stotimi aptikau smėlyje apipustytą neįprastos išvaizdos objektą. Pamaniau, didelė plastiko šiukšlė, tad paimsiu ir išmesiu į atliekų rūšiavimo konteinerį. Traukdamas iš smėlio pastebėjau, kad tai – maždaug delno dydžio mikroschema, įmontuota polistireno putplasčio korpuse, viduje du maitinimo elementai ir išorėje kyšanti antena.
Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

Prie įrenginio virvėmis pritvirtintas sprogęs storos gumos balionas. Labiausiai tikėtina, kad objektas nukritęs iš dangaus ir atplukdytas Baltijos jūros bangų į krantą. Tapo smalsu, koks tai įrenginys, kam naudojamas ir kas jį paleido.

Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

Įrenginio nuotraukas pamatęs Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas Andrius Laurynaitis portalui Delfi patvirtino, kad tai yra meteorologiniams matavimams skirtas radiozondas. Pasak specialisto, tai ne Lietuvoje paleistas įrenginys, nes LHMT radiozondų paleidimą vykdo iš Noreikiškių, Kaune.

„Pagal vėjo kryptį iš Kauno į pajūrį radiozondas nukeliauja itin retais atvejais, bet yra buvę, kai pasiekia ir Baltarusiją, ir Latviją už kelių šimtų kilometrų. Kaliningrade taip pat vykdoma tokia veikla, tačiau naudojami jau rusiški, kitokio tipo radiozondai. Žinoma, gali būti, kad įrenginys Lietuvos krantus pasiekė net ir iš Švedijos“, – tikino A. Laurynaitis.

Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

Mokslininko teigimu, teoriškai yra įmanoma surasti, kas jį paleido ir kam jis priklauso pagal serijinį numerį, kuris įprastai būna užrašytas ant įdėklo užklijuoto lipduko.

Nors jokio lipduko jau nebuvo išlikę, nuo aprūdijusios mikroschemos nuvalius smėlio apnašas pasimatė identifikaciniai numeriai.

Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

Aiškėja, iš kur galėjo atskristi

Vilniaus universiteto radijo klubo narys Laimonas Januška portalui Delfi teigė, kad aptiktas radiozondas yra „Vaisala RS41“ modelio ir, jei būtų likęs nepažeistas, įrenginį būtų galima įsijungti ir sužinoti jo duomenis, pavyzdžiui, iš kur jis atskrido, į kokį aukštį pakilo, kokiai organizacijai priklauso ir pan.

Kadangi įrenginys stipriai paveiktas sūraus jūros vandens, patikrinau pagal serijinį numerį tarptautines radiozondų duomenų bazes nuo 2017 iki 2021 metų.

Pavyko rasti panašų serijinį numerį turinčių radiozonų (skirtingi tik du paskutiniai skaičiai), kurie buvo paleisti Vokietijoje, Šiaurės jūros pakrantėje esančioje Norderno saloje.

Tiesa, dalis informacijos duomenų bazėse apie radiozondus, paleistus 2021 metais, dar buvo neatnaujinta, tad bus įdomu patikrinti ateityje.

Radiozondo duomenų bazė
Radiozondo duomenų bazė

Pasiteiravus, ar įmanomas toks scenarijus, jog radiozondą iki Lietuvos vėjai atpūtė nuo Šiaurės jūros pakrantės, L. Januška teigė, kad meteorologiniai zondai pagal savo dizainą ir konstrukciją nėra pritaikyti tokiems tolimiems skrydžiams. „Būtų sunku patikėti ir tuo, kad zondą srovės galėjo atplukdyti aplink Daniją iki pat mūsų. Na, nebent radiozondas perskrido Daniją iki rytines pakrantės, o tada jau jį atplukdė srovės“, – aiškino VU radijo klubo narys L. Januška.

Kokią informaciją renka aptiktas radiozondas?

Kaip Delfi pasakojo A. Laurynaitis, Pasaulinės meteorologijos organizacijos narės yra susitariusios vykdyti radiozondavimą, kurių metu surinkta informacija padeda sinoptikams ar skaitmeniniams modeliams sudaryti meteorologines prognozes ir pateikti tikslesnius 2–3 artimiausių dienų orus.

Radiozondavimo metu skirtingame aukštyje yra matuojama oro temperatūra, vėjo kryptis, greitis, santykinis drėgnumas, atmosferos slėgis, rasos taško temperatūra.

Įrenginys ore išbūna maždaug porą valandų, priklausomai nuo vėjo krypties ir greičio, pasiekia maždaug 25–30 km aukštį, nuskrieja keliasdešimt kilometrų, o kai helio dujų balionas sprogsta, radiozondas krenta žemyn.

Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

Kokį pavojų kelia radiozondai?

Pasak A. Laurynaičio, pavojus visada yra, todėl radiozondai yra leidžiami visame pasaulyje vienu laiku – 23:30 GMT (Lietuvos laiku 02 val. 30 min.), kai yra mažiausias oro eismo intensyvumas.

„Lėktuvų pilotai gauna pranešimus apie paleistus radiozondus ir informaciją, kad jis gali patekti į jo skrydžio trajektoriją. Be to, pats radiozondas skleidžia savo signalą, o pilotai stengiasi išvengti susidūrimo“, – teigė A. Laurynaitis.

Kaip aiškino specialistas, paleistas radiozondas veikia apie penkias valandas, tačiau būta pavyzdžių, kai veikė ir apie 10–12 valandų. Vis tik maitinimo elementams išsikraunant signalas ima trūkinėti, o vėliau įrenginio surasti ryšio priemonėmis jau nebeįmanoma.

Teršia aplinką, bet nauda visuomenei – svarbiau

Polietileno putplasčio korpusas, plastikinė mikroschema, maitinimo elementai, balionas, įvairios virvelės, kurios susipina į tinklą – tai gana didelis kiekis plastiko ir kitų aplinką teršiančių dalių.

Radiozondas pajūryje
Radiozondas pajūryje
© DELFI / Modesta Meškė

„Radiozondo paskirtis yra tarnauti visuomenei sudarant orų prognozes, o tarša – santykinai nedidelė. Visada kviečiame žmones juos radus tinkamai utilizuoti. Jame jokių toksinių medžiagų nėra, išskyrus maitinimo elementus, turtui ar gyvybei pavojaus jis įrenginys nekelia, nes yra labai lengvas – apie 100 gramų. Be to, atsiranda vis daugiau radiozondų „medžiotojų“, entuziastų, kurie turi tokią pramogą – pasigamina savo sekimo įrangą ir keliauja paskui zondą, lenktyniauja, kas daugiau tokių suras“, – pasakojo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) Matavimų kokybės ir technikos skyriaus vedėjas A. Laurynaitis.

Radiozondų paleidimas Lietuvoje

Radiozondai Lietuvoje leidžiami kiekvieną naktį nuo 2021 metų balandžio 1 dienos. „Anksčiau taip pat leisdavome, tačiau 2014 metais buvo nutraukta radiozondavimo programa – tai vis dėlto nepigus daiktas. Dabar įgyvendiname Europos Sąjungos projektą ir radiozondus leisime penkerius metus“, – teigė A. Laurynaitis.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba pasidalijo įdomiais faktas apie radiozondus ir jų atliekamas funkcijas.

Radiozondas yra labai lengvas (~110 g);

Baliono diametras iš pradžių siekia ~1,5 m, tačiau prieš sprogimą pasiekia net 6–10 metrų;

Radiozondas pakyla net iki 25–35 km aukščio;

Skrydis iki šios ribos trunka maždaug 60–90 min.;

Iš Kauno meteorologinės stoteis balandžio 1 d. naktį radiozondas pakilo iki 30,4 km., balandžio 2 d. – iki 28,1 km, balandžio 3 d. – iki 31,7 km ;

Pasaulinis radijo zondo aukščio rekordas – 47,2 km (užfiksuotas Filipinuose).

Radiozondavimo metu skirtinguose atmosferos sluoksniuose matuojama: oro temperatūra, rasos taško temperatūra, oro drėgnumas, atmosferos slėgis, vėjo greitis ir kryptis.

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(197 žmonės įvertino)
4.4162

Mokslininkai paaiškino, kaip svetimoje planetoje galės išgyventi žmonės: Marse jau gaminamas deguonis

Mokslininkai mano, kad anglies dioksidas Raudonojoje planetoje gali būti perdirbtas į deguonį ....

Perspėja apie rimtą pavojų Vakarų saugumui: Rusija atlieka pavojingus eksperimentus su GPS (1)

JK ir JAV ieško alternatyvų GPS navigacijos sistemai, kurios būtų nepriklausomos nuo palydovų...

Marso atmosferoje NASA įrenginiais užfiksuotas paslaptingas reiškinys – astronomai įminė, kaip tai įmanoma

Marse, kaip ir Žemėje, matomos pašvaistės. Tačiau magnetinio lauko nėra ir naujas tyrimas...

Britai žada revoliuciją energetikos pramonėje: 36 000 kilometrų aukštyje – milžiniška kosminė saulės jėgainė

Jungtinė Karalystė nori gaminti saulės energiją kosmose ir, manoma, kad įmanoma tai padaryti...

Žemės orbitos link atskrieja didžiausiais šiais metais asteroidas: beveik 2 km kosminis luitas praskros dangų jau penktadienį (1)

Milžiniškas asteroidas – iki 1755 metrų skersmens, jau šį penktadienį kirs Žemės orbitą,...

Top naujienos

Karo eigą stebintys ekspertai: artimiausios paros yra kritinės

Pilietinio gynybos ir saugumo analizės centro „Locked N’ Loaded“ ekspertai teigia, kad rusų...

VERT paaiškino, kaip pasirinkti elektros tiekėją, kad netektų permokėti įvardijo kainas (1)

Nepriklausomą elektros tiekėją besirenkantys gyventojai turėtų orientuotis į pasiūlymus, ne...

Kremliuje šaltinių galimai turintis politikos analitikas: kas laukia „Azovstal“ gynėjų (2)

Praėjusią savaitę Mariupolio metalurgijos gamyklos „ Azovstal “ nutraukus pasipriešinimą ir...

Arestovičius pratrūko keiksmais: to niekada nebus papildyta (13)

Ukrainos prezidento patarėjas Oleksijus Arestovičius emocingai sureagavo į kai kurių Europos...

Pirmas žingsnis žengtas: Seimas imsis svarstyti Partnerystės įstatymo alternatyvą atnaujinta (2)

Į Seimo salę ketvirtadienį grįžo Partnerystės įstatymo alternatyvos. Parlamentarai...

Karas Ukrainoje. Britų žvalgyba: elitiniai rusų daliniai patyrė milžiniškų nuostolių Rusija pademonstravo, kas liko iš „Azovstal“ gamyklos (7)

„Ateinanti savaitė bus lemiama“, – pabrėžė Luhansko srities vadovas Serhijus Haidajus ir...

Anušauskas atsakė Rusijai: tegul nesvaigsta

Maskvos grasinimų, kad neatšaukus Rusijai pritaikytų sankcijų gali kilti pasaulinė maisto...

Tiesioginė transliacija / Delfi rytas. Atostogos be plano: kiek galima sutaupyti renkantis kelionę paskutinę minutę?

Kelis dešimtmečius Lietuvoje vyravo nuostata, jog lyderis versle privalo būti griežtas, tačiau...

Šimonytė apie ruošiamus mokestinius pakeitimus: galbūt iki rudens Seimą ir pasieks

Premjerė Ingrida Šimonytė interviu „Delfi“ teigė, kad siūlomi mokestiniai pakeitimai gali...

Skandalingoji Coco Austin – kritikų centre: internautai pasibaisėjo, kad 6 metų dukra vis dar vežiojama vežimėlyje

Amerikiečių reperio Ice-T žmoną Coco Austin internautai sugėdino, kad ši savo šešiametę...