Porto universiteto (Portugalija) astronomai patikrino 129 ypač dideles Keplerio teleskopu užfiksuotas egzoplanetas ir nustatė, kad net 52 procentai šiame sąraše esančių dangaus kūnų visai nėra planetos, o tiesiog žvaigždės. Šios išvados mokslininkai priėjo, stebėdami šias planetas-kandidates Žemėje esančiais teleskopais. „Anksčiau manyta, kad Keplerio teleskopo patikimumas yra labai geras – tik 10 ar 20 šiuo įrankiu pastebėtų dangaus kūnu nebuvo egzoplanetos,“ – aiškina Alexandre'as Santerne'as, vadovavęs šiam Porto universiteto mokslininkų tyrimui. Dabar gi pasirodo, kad bent jau remiantis didelių egzoplanetų rezultatais – geriausiu atveju Keplerio patikimumas siekia tik 50 procentų.
600 mln. dolerių kainavęs Keplerio teleskopas į orbitą paleistas 2009 metais – pagrindinė jo užduotis buvo „medžioti“ egzoplanetas Paukščių tako galaktikoje. Teleskopas nuolat stebėjo apie 150 tūkst. žvaigždžių ir fiksavo mikroskopinius jų šviesumo pasikeitimus, reiškiančius, kad pro kažkurią žvaigždę praskrido planeta. Keplerio misija turėjo padėti mokslininkams įsitikinti, kiek gi panašių į Žemę planetų egzistuoja mūsų galaktikoje. Nuo to laiko teleskopu buvo atrasta daugiau nei 1030 tikrų (patikrintų ir patvirtintų) egzoplanetų bei 3660 planetų-kandidačių, kurios vis dar laukia „leidimo“ iš kitų astronomų vadintis planetomis.
Iš pastarojo sąrašo ir buvo atrinktos 129 ypač didelės dujų milžinės šiam portugalų tyrimui, kurio metu jos buvo stebėtos specialiu spektrografu SOPHIE, įtaisytu beveik dviejų metrų skersmens teleskope Aukštutinio Provanso observatorijoje Prancūzijoje. Šis mokslinis įrankis leido nustatyti, kokia yra egzoplanetos-kandidatės masė – sudėjus šiuos duomenis su Keplerio duomenimis apie jos skersmenį, mokslininkai galėjo nustatyti dangaus kūno tankį. O pagal tankį galima patikimai atskirti žvaigždę nuo planetos.
Žinoma, šis tyrimas nereiškia, kad su Keplerio teleskopu dirbantys mokslininkai bando dirbtinai padidinti kitose žvaigždžių sistemose esančių planetų skaičių. Štai su Keplerio teleskopu dirbantis astronomas Jeffas Coughlinas pripažįsta, kad A.Santerne'o grupės atlikto tyrimo išvados yra realistiškos, bet tik kalbant apie dideles dujines planetas.
Mokslininkas tvirtina, kad iš tiesų gan sunku atskirti didelę dujinę milžinę nuo kitos dvinarėje sistemoje besisukančios žvaigždės vien tik iš stebimo šviesos intensyvumo sumažėjimo. Tačiau kalbant apie nedideles uolingas planetas, panašias į Žemę ar Marsą (būtent kurioms „medžioti“ ir yra sukurtas teleskopas), Keplerio patikimumas išlieka didesnis nei 80 procentų.
