Tačiau tai negalėjo būti pica, nors Pompėja ir buvo įsikūrusi netoli Neapolio, kuris laikomas picos tėvyne, nes prieš 2 tūkst. metų pomidorai ir mocarelos sūris – svarbiausi UNESCO paveldu paskelbto patiekalo ingredientai – dar buvo nežinomi.
Pompėjos archeologinio parko archeologai daro prielaidą, kad šalia vyno taurės pavaizduotas plokščias duonos kepaliukas yra virtęs pagrindu įvairiems vaisiams su prieskoniais ir savotiškam „pesto“ padažui. Tokio pobūdžio atvaizdą, žinomą senoviniu „ksenijos“ pavadinimu, įkvėpė svetingumo dovanos, kurios būdavo teikiamos svečiams.
Ši freska buvo rasta namo atriume, prie kurio buvo prijungta kepykla, kai praėjusių metų sausį buvo atnaujinti kasinėjimai, pirmą kartą atlikti XIX a. pabaigoje.
„Esame namo, kuris iš dalies jau buvo atkastas daugiau nei prieš šimtą metų, atriume. Dabar kasinėjimai tęsiami pagal projektą, kuriuo siekiama Pompėjos IX rajono 10-oje insuloje pagerinti konservavimo sąlygas.
Šių darbų metu aptikome labai paplitusio tipo freską – „kseniją“, svetingumo dovaną, kurią sudarydavo vaisiai, duona ir vyno taurė. Tokių atvaizdų mes esame radę, Pompėjoje, Herkulaniume ir kitose vietovėse. Tačiau ši freska ypatinga tuo, kad joje matome, mūsų manymu, tam tikrą aukai skirtą duonos paplotį, dovaną, ant kurios yra padažo, prieskonių, tam tikrų pagardų.
Šalia taip pat taip yra granatų, datulių ir kitų maisto produktų, galbūt graikinių riešutų ir braškių girliandų – tai vaizdas, kuris šiuolaikiniam žiūrovui iš karto primena picą, nes esame netoli Neapolio. Akivaizdu, kad tai ne pica, bet galbūt šis maistas galėjo būti tolimas šio patiekalo pirmtakas.
Čia žaidžiama paprastumu, nes tai skurdus žemdirbių maistas, bet jis sudėtas ant brangaus sidabrinio padėklo su sidabrine taure. Šis paveikslas turi savo kainą bei vertę, ir tą patį sumanymą mes randame to meto poezijoje bei literatūroje, kurioje šios „ksenijos“, šios svetingumo dovanos, siūlomos labai rafinuotame kontekste, grįžta prie paprastumo ir taupumo ištakų“, – teigė Pompėjos archeologinio parko direktorius Gabrielius Zuchtriegelis.
Pompėjoje, kuri buvo įsikūrusi už 23 km į pietryčius nuo Neapolio, gyveno apie 13 tūkst. žmonių, kai 79 m. po Kristaus ją palaidojo pelenai, pemzos akmenukai ir dulkės, kuriuos išmetė išsiveržęs ugnikalnis, savo jėga prilygęs kelioms atominėms bomboms.
