Pasaulio gyventojai, kuriems orai nepašykštėjo malonės, turėjo galimybę pamatyti dalinį Saulės užtemimą nuo Islandijos, žemyninės Šiaurės Europos dalies, Sibiro, Viduriniųjų Rytų iki pat Indijos.

Lietuvoje Saulės užtemimo metu buvo uždengta iki 59 proc. Saulės disko, tuo tarpu ryčiau esančiose teritorijose, pavyzdžiui, Sibire, buvo uždenta daugiau nei 80 proc. Saulės disko.

Kviečiame pasigrožėti įspūdingiausiais Saulės užtemimo kadrais.

Kaip informuoja NASA, artimiausi Saulės užtemimai vyks:

  • 2023 metų balandžio 20-ąją – pilnas Saulės užtemimas. Bus matomas Australijoje, Antarktidoje, Pietryčių Azijoje.
  • 2023 metų spalio 14-ąją – žiedinis Saulės užtemimas. Bus matomas Šiaurės, Centrinėje ir Pietų Amerikose.
  • 2024 metų balandžio 8-ąją – pilnas Saulės užtemimas. Bus matomas Šiaurės Amerikoje.
  • 2024 spalio 2-ąją – žiedinis Saulės užtemimas. Bus matomas Pietų Amerikoje ir Antarktidoje.
  • 2025 metų kovo 29-ąją – dalinis Saulės užtemimas. Bus matomas Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europos dalyje.
  • 2025 metų rugsėjo 21-ąją – dalinis Saulės užtemimas. Bus matomas Naujojoje Zelandijoje.
  • 2026 metų vasario 17-ąją – žiedinis Saulės užtemimas. Bus matomas pietinėje Čilės dalyje.
  • 2026 metų rugpjūčio 12-ąją – pilnas Saulės užtemimas. Bus matomas Islandijoje ir Ispanijoje.

Kas yra Saulės užtemimas?

Saulės užtemimas, vykęs 2022 metų spalio 25 dieną buvo matomas Šiaurės pusrutulyje. Scanpix/AFP/AP nuotr.

Saulės užtemimas vyksta tuomet, kai Saulės diską uždengia aplink Žemę skriejantis Mėnulis. Saulės užtemimai trunka neilgai, mat Mėnulis, būdamas gerokai arčiau Žemės nei Saulė, krintančiu šešėliu Saulės šviesą užstoja nedidelėje Žemės dalyje. Saulės užtemimai būna pilni, kuomet uždengiamas visas Saulės diskas, arba daliniai, kuomet Mėnulis uždengia tik dalį Saulės disko, praneša NASA.

Dalinis Saulės užtemimas susiformuoja tuomet, kai Saulė, Mėnulis ir Žemė neišsidėsto idealiai vienoje tiesėje. Tuomet galima stebėti, kaip ant dalies Saulės paviršiaus susiformuoja tamsus šešėlis. Visiško Saulės užtemimo metu, kai Mėnulis yra pakankamai toli nuo Žemės, Mėnulis atrodo mažesnis nei Saulė danguje.

Pilnai neužstojus Saulės susiformuoja tarsi juodas diskas ir aplink jį esantis „ugnies žiedas“. Šis Saulės užtemimas dar vadinamas „mirties žvaigžde“, o dalinis užtemimas susiformuoja Mėnuliui skriejant danguje pro Saulę, taip suformuojant į „velnio ragus“ panašų vaizdą, ypač – Saulei kylant arba leidžiantis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1)