Mikrobiologai šiuos panašumus pastebėjo tyrinėdami plėšriųjų bakterijų, vadinamų Myxococcus xanthus, socialinį bendradarbiavimą. Šios rūšies atstovai garsėja tuo, kad suformuoja savotiškus bendradarbiavimo spiečius, kuriuose jie dalijasi ištekliais ir tokiu būdu bendrai įveikia savo grobį.
Mokslininkai konkrečiai tyrinėjo baltymų porą – TraA ir TraB, leidžiančią šiems mikrobams atpažinti vieniems kitus ir tarpusavyje susisieti. Kad juos išanalizuotų, mokslininkų komanda sukūrė mutavusias Myxococcus xanthus atmainas, ryškiai atspindinčias šių baltymų genus. Tokiu būdu siekta ištirti pokyčius, gruodžio 7 d. moksliniame žurnale publikuotame tyrime aiškino mokslininkai.
Kai mutavusios atmainos sudarė spiečius drauge su kitomis mutavusiomis atmainomis ir su nemutavusiomis atmainomis, susijungusių ląstelių gumulėliai suformavo besisukančius raštus. Tada mokslininkai skaitmeniniu būdu pasitelkė įvairiausias spalvas, kad išryškintų kiekvieną atmainą.
Kai spalvos buvo priskirtos, mokslininkų komanda išvydo stulbinamą panašumą, siejantį bakterijų sukurtą „meną“ ir V. Van Gogho kūrinius, ypač mėlynos ir geltonos spalvų vaizdo atveju – jis atrodė nepaprastai panašus į vieną žymiausių XIX a. tapytojo kūrinių „Žvaigždėta naktis“, rašo livescience.com.
Šis atradimas pažymi, kaip bakterijų ypatumų tyrinėjimas gali atskleisti „elgesį, kuris taip pat išreiškia menišką grožį“, aiškina Vajomingo universiteto molekulinės biologijos ekspertas ir vienas iš tyrimo autorių Danielis Wallas.
Myxococcus xanthus atstovai bendradarbystės spiečius suformuoja sujungdami savo fermentus (baltymus) ir metabolitus (chemines medžiagas). Tai padeda maistą paversti energija pagreitinant medžiagų apykaitos reakcijas.
Bakterijoms tai leidžia užvaldyti grobį, kuris paprastai būna kiti mikrobai. Tiesa, kartais jos taip pat gali suryti ir kitas, nesusijusias Myxococcus xanthus atmainas. Paprastai šie spiečiai yra visiškos atskirų ląstelių grandinės, išsidėsčiusios ilga linija tarytum traukinys, teigia Olegas Igoshinas, vienas iš tyrimo autorių ir Rice‘o universiteto Teksase sistemų biologijos specialistas.
Tačiau dėl laboratorijoje paskatintų mutacijų įprastiniai linijiniai spiečiai virto besiraitančiais ląstelių sūkuriais, kiekvienas sūkurys siekė milimetrą ar daugiau. „Ląstelės yra tankiose grupėse ir visą laiką kontaktuoja tarpusavyje“, daug intensyviau nei įprastuose spiečiuose, pažymi O. Igoshinas.
Intensyvus TraA ir TraB išreiškimas taip pat sukūrė tvirtesnius ryšius, kurie nulėmė, kad bakterijų spiečiai ilgiau išlieka draugėje ir atrodė nepajėgūs sugrįžti į atskirų ląstelių būseną. Mutavusių atmainų atveju „kaimynas išlieka kaimynystėje ilgiau“, sakė O. Igoshinas.
