Pirmieji lietuviški palydovai pradėjo savarankišką skrydį

Pirmųjų lietuviškų palydovų - „LituanicaSAT-1“ ir „LitSat-1“ - savarankiška kelionė prasidėjo penktadienį, apie 9.30 mūsų laiku. Vilniaus universiteto ir Kauno technologijos universiteto komandų kurti aparatai virš Lietuvos turėtų praskrieti taip pat visai netrukus – su palydovais galima bandyti susisiekti jau 10.48 Lietuvos laiku.

Kaip DELFI sakė „LituanicaSAT-1“ misijos vadovas Vytenis Buzas, jau iš dviejų šaltinių gautas patvirtinimas, kad jų palydovas yra gyvas ir sveikas. Pirmasis patvirtinimas palydovo kūrėjus pasiekė iš Vokietijos, radijo mėgėjų guru vadinamo Mike'o Ruprechto. Antras patvirtinimas – iš Rusijos.

„Patiems susisiekti su palydovu buvo sudėtinga, nes jo elevacija virš horizonto buvo vos 8 laipsniai, be to, jis kol kas vartosi erdvėje – pirmas kelias paras tai natūralu. Bet telemetrinius duomenis jau gavome, žinome, kad ten, kosmose, šalta“, - sakė V. Buzas.

Pasak jo, kol kas iš visų penkių šį rytą paleistų palydovų ryšys nebuvo užmegztas tik su „LitSat-1“, tačiau tai dar nėra priežastis nerimauti dėl techninių problemų: palydovai vis dar vartosi. Su kai kuriais tokio formato palydovais ryšį pavyksta užmegzti tik po savaitės ar net ilgesnio skrydžio orbitoje laiko.

Kiek vėliau buvo išplatintas „LitSat-1“ komandos pranešimas: šis palydovas taip pat gyvas, sveikas ir ištransliavo savo žadėtus „tris žodžius“ - „Lietuva myli laisvę“.

9:30: Palydovai be sutrikimų išskriejo į kosmosą, o NASA pasveikino Lietuvą su šiuo istoriniu įvykiu.

9.29: Minutė iki paleidimo.

9.27: Astronautas Koichi Wakata, valdysiantis robotinę ranką "Kibo", kuri lietuviškus palydovus išleis į kosmosą, pradėjo bendravimą su Tarptautine kosmine stotimi.

„LituanicaSAT-1“ autoriai tikina, kad pats palankiausias laikas susisiekti su jų kurtu aparatu bus kiek vėliau, 13.59. Tai, beje, bus jau trečias kartas, kai palydovas virš mūsų valstybės skries savarankiškai – dar kartą iš mūsų valstybės jį bus galima užfiksuoti 12.23, o taip pat – vėliau, 15.35 ir 17.12 Lietuvos laiku.

Paprastai palydovas virš Lietuvos praskris po 4 kartus per parą. Radijo ryšiu susisiekti su palydovu tuo metu galės kiekvienas pageidaujantis.

Radijo siųstuvų/imtuvų informacija:
* FM radijo švyturys: 437,275 MHz priėmimas. Šaukinys: LY5N
* FM balso kartotuvas: siuntimas 145,950 MHz (CTCSS PL 67 Hz); 435,180 MHz priėmimas. Šaukinys: LY5N
* Paketinis radijas: AX.25 – 145,850 MHz siuntimas; AX.25 – 437,550 MHz priėmimas; 9600 baud.

Pagavusius signalą prašoma užregistruoti duomenis internetu.

DELFI primena, kad „LituanicaSAT-1“ palydovą kūrė daugiau nei 30 narių komanda, sudaryta iš įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistų, jaunų lietuvių mokslininkų, inžinierių, fizikų, programuotojų, gyvenančių ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų. Vilniaus universitetui bendradarbiaujant su VšĮ „Inovatyvūs inžineriniai projektai“ į Žemės orbitą paleistas palydovas „LituanicaSAT-1“ atliks pirmuosius lietuviškus kosmoso tyrimus, išbandys lietuvių sukurtas technologijas ir testuos alternatyvius energijos šaltinius ekstremaliomis sąlygomis.