Magna Graecia universiteto (Italija) fizikos profesorius Enzo Di Fabrizio nuotraukas užfiksavo elektroniniu mikroskopu.
Iki šiol mokslininkai DNR struktūrą stebėdavo tik netiesiogiai. Dvigubos spiralės forma pirmą kartą buvo aptikta naudojantis metodu, vadinamu rentgeno kristalografija, kuomet medžiagos forma rekonstruojama pagal tai, kaip atsimuša su medžiaga susidūrę rentgeno spinduliai.
Tačiau E. Di Fabrizio su kolegomis nusprendė, kad DNR gana slapstytis – reikia šią gyvybės grandinę traukti į dienos šviesą. Jie sukūrė dvi itin mažas, nanometrines silicio kolonas, pasižyminčias ypatingai hidrofobinėmis savybėmis. Ant pagrindo, kuriame buvo šios kolonos, užpylus tirpalo, kuriame buvo DNR grandinių, vanduo greitai nugaravo ir liko tik plikos DNR grandinės, tarp mažučių kolonų išsitempusios tarsi cirko lynas.
Tuomet per silicio pagrinde buvusias skylutes buvo nukreipti elektronų pluoštai, kuriais užfiksuotos didelės raiškos apšviestų molekulių nuotraukos.
Tiesa, E. Di Fabrizio nuotraukose matoma ne atskira DNR grandinė, o kelios tarpusavy susijungusios DNR molekulės. Taip yra dėl to, kad mikroskopo naudojamų elektronų srauto energijos pakaktų atskirai vienišai dvigubai grandinei sunaikinti.
Visgi E. Di Fabrizio tikisi, kad netolimoje ateityje, pasinaudojus jautresne įranga ir taikant mažesnės energijos elektronus galima būtų nufotografuoti ir atskiras dvigubas grandines.
Dezoksiribonukleino rūgšties (DNR) molekulės saugo genetines instrukcijas, pagal kurias gaminami baltymai, lemiantys visų gyvųjų organizmų augimą ir funkcijas.
E. Di Fabrizio inovacija padės mokslininkams aiškiai pavaizduoti sąveikas tarp DNR ir kai kurių esminių gyvybės elementų – pavyzdžiui, RNR (ribonukleino rūgšties) sąveiką. Italo mokslininko darbą publikavo recenzuojamas žurnalas „NanoLetters“.
