Sintetiniam pienui išgauti nereikia karvių ar kitų gyvūnų, o jo biocheminė sudėtis gali būti tokia pati kaip ir gyvūninės kilmės originalo. Toks skystis galėtų būti gaminamas taikant naują biotechnologijų metodą, vadinamą precizine fermentacija, kai biomasė išauginama iš ląstelių.
Skaičiuojama, kad daugiau nei 80 proc. pasaulio gyventojų nuolatos vartoja pieno produktus, todėl vis dažniau raginama nuo gyvulinės kilmės maisto sistemų pereiti prie tvaresnių gamybos formų.
Sintetiniai pieno produktai nedidintų metano dujų emisijų ir nekenktų gyvūnų gerovei. Visgi, kad taptų sąžininga, tvaria ir perspektyvia alternatyva gyvūninės kilmės pienui, toks dirbtinis produktas turėtų įveikti daugybę iššūkių.
M. Bojovič neseniai atliktame tyrime nagrinėjamos megatendencijos pasauliniame pieno sektoriuje. Augalinis pienas ir sintetinis pienas laikomi pagrindiniais šio sektoriaus trikdžiais.
Teigiama, kad sintetinis pienas yra tokio pat skonio, išvaizdos ir tekstūros kaip įprastas gyvūninis pienas – skirtingai nuo dirbtinės mėsos, kuri savo sudėtingumu ir tekstūra kol kas vargiai prilygsta tikrajai mėsai.
Be to, sintetinis pienas nėra mokslininkų fantazija, jis iš tikrųjų jau egzistuoja. JAV įsikūrusi įmonė „Perfect Day“ gamina iš mikrofloros pagamintus negyvūninius baltymus, kurie naudojami ledų, baltymų miltelių ir pieno gamyboje.
Australų startuolis „Eden Brew“ jau gamina sintetinį pieną. Šį įmonė orientuojasi į vartotojus, kurie susirūpinę dėl klimato kaitos, mat pienui auginamos karvės išskiria didelius kiekius metano dujų.
Skelbiama, kad „Eden Brew“ naudojamą technologiją sukūrė Sandraugos mokslinių ir pramoninių tyrimų organizacija (CSIRO). Taikant precizinės fermentacijos metodą, iš mielių išgaunami tie patys baltymai, kurie randami karvės piene.
CSIRO teigimu, šie baltymai suteikia pienui būdingų svarbiausių ypatybių – kreminės putojančios tekstūros ir kt. Ruošiant galutinį produktą, į tokią baltymų bazę dar pridedama mineralinių medžiagų, cukraus, riebalų ir kvapiųjų medžiagų.
Šį mėnesį Australijos įmonė „All G Foods“ pritraukė 25 mln. Australijos dolerių investicijų: pinigai bus panaudoti sintetinio pieno gamybai vystyti. Bendrovė planuoja, kad per septynerius metus jos gaminamas sintetinis pienas taps pigesnis už karvės pieną.
Jei sintetinio pieno pramonei pavyks pasiūlyti tokias kainas, didelė tikimybė, kad bus supurtytas visas gyvūninio pieno sektorius. Be to, ši naujovė paskatintų žmoniją atsisakyti tradicinės gyvulininkystės.
2019 metais parengtoje ataskaitoje apie pieno sektoriaus ateitį skaičiuojama, kad iki 2030-ųjų JAV precizinės fermentacijos pramonėje bus sukurta mažiausiai 700 tūkst. darbo vietų.
Jeigu sintetinis pienas maisto perdirbimo sektoriuje sugebės pakeisti gyvūninės kilmės originalą, gali kilti didelių iššūkių įmonėms, gaminančioms pieno miltelius ingredientų rinkai.
Dalis tradicinių pieninių jau atsižvelgia į tokias tendencijas. Pavyzdžiui, Australijos pieno kooperatyvas „Norco“ remia „Eden Brew“ projektą, o Naujosios Zelandijos pieno produktų gamintoja „Fonterra“ neseniai paskelbė apie bendrą įmonę, kuri kurs ir pardavinės „fermentacijos metodu išgautus baltymus, pasižyminčius į pieną panašiomis savybėmis.“
Visgi, kad sukeltų realų pavojų gyvūninio pieno rinkai, sintetinio pieno pramonė turėtų augti eksponentiškai. O tam reikia daugybės kapitalo ir investicijų į mokslinius tyrimus bei plėtrą, taip pat naujos infrastruktūros – fermentacijos cisternų ir bioreaktorių.
Dėl spartaus augimo Azijoje įprastinio gyvūninio pieno gamyba Lotynų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje ir Okeanijoje šiuo metu lenkia gamybą pasaulio šiaurėje. Galima neabejoti, kad tradicinis pienas artimiausiu metu tikrai neišnyks.
O ir sintetinis pienas – jokia panacėja. Nors naujoji technologija išties palankesnė aplinkai ir gyvūnams, ji turi ir savų trūkumų.
Pavyzdžiui, alternatyvūs baltymai nebūtinai mes iššūkių tradicinio pramoninio žemės ūkio korporatizavimui ar homogenizavimui. Vadinasi, stambūs sintetinio pieno gamintojai gali užgožti žemų technologijų ar smulkiąsias pienininkystės sistemas, įskaitant ir alternatyvią pienininkystę.
Maža to, toks dirbtinis pienas galėtų išstumti dar daugiau darbuotojų iš pasaulinio pieno sektoriaus. Jeigu Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje tradicinės pieninės pereina prie sintetinio pieno gamybos, ar beliks pienininkyste užsiimančių ūkininkų?
Kaip bebūtų, tradicinis pieno sektorius turi pripažinti, kad atsidūrė ant lemiamų pokyčių slenksčio. Ši šaka privalo kiek įmanoma labiau padidinti gyvūninių pieno produktų socialinę naudą ir sumažinti savo įtaką klimato kaitai.
Šaltiniai:
