Jie buvo gauti iš zondo „Philae“, kuris praėjusių metų lapkričio 11 d. pasiekė šio dangaus kūno paviršių.
Mokslininkai nustatė, kad kometos masė sudaro 10 mlrd. tonų. Jos medžiagos vidutinis tankis lygus tik 470 kg vienam kubiniam metrui, tai atitinka medienos parametrus. Ekspertų nuomone, tokia nedidelė masė, turint omenyje įspūdingą tūrį, rodo, kad objekto struktūroje esama ertmių. Kometos branduolio paviršiuje aptikta organinių medžiagų, bet sušalusio vandens pėdsakų ten beveik nebuvo.
Čiuriumovo-Gerasimenko kometa tiriama pagal Europos kosmoso agentūros programą. Prie dangaus kūno buvo nusiųstas aparatas „Rosetta“, kuriame buvo nuleidžiamasis tyrimo modulis „Philae“.
Aparatui „Rosetta“ prireikė daugiau kaip 10 metų, kad priartėtų prie tiriamo objekto. Per šį laiką zondas įveikė kosminėje erdvėje daugiau kaip 6,4 mlrd. kilometrų. Moduliui „Philea“ skirti 4–6 mėnesiai Čiuriumovo-Gerasimenko kometos paviršiuje. Tikimasi, kad šis eksperimentas suteiks vertingos informacijos apie Saulės sistemos formavimąsi ir evoliuciją.
