Kaip Delfi teigė T. Janušonis, šis bolidas užfiksuotas naktį iš rugpjūčio 12 į 13, apie vidurnaktį, Ukmergės raj., Karališkių kaime.
„Įspūdingiausias nufilmuotas meteoras! Negaliu atsidžiaugti savaitgaliu. Kaip reta, kad perseidų lietaus pikas sutaptų su giedra jaunatimi! Buvo šimtas pagautų norų ir tiek pat šauksmų iš džiaugsmo. Nerealu! Per dešimtis praleistų valandų filmuojant naktimis be sustojimo, šis bolidas kol kas tobuliausias užfiksuotas!“, – „SkyChasersLT“ paskyroje pasidalintą vaizdo įrašą komentavo T. Janušonis.
Šio kosminio reiškinio pikas buvo pasiektas rugpjūčio 12-13 dienomis – naktį iš šeštadinio į sekmadienį. Tačiau Perseidų meteorų lietų stebėti galima iki pat rugpjūčio pabaigos.
Kaip rašo Vilniaus universiteto astrofizikas Algirdas Kazlauskas, rugpjūčio danguje stebimos „krintančios žvaigždės“ – tai į Žemės atmosferą įskriejančios ir joje sudegančios Svifto-Tutlio (Swift-Tuttle) kometos dalelės ir nuolaužos.
Kai paskutinį kartą 1992 metais Svifto-Tutlio kometa pasiekė perihelį – arčiausią atstumą iki Saulės – nuo to laiko mūsų planeta kasmet įskrieja į kometos paliktą dulkių, uolienų ir ledo nuolaužų juostą kosmoso erdvėje. Dėl to nuo liepos vidurio iki rugpjūčio pabaigos galime stebėti meteorų lietų.
Pati Svifto-Tutlio kometa yra periodinė, t. y. iš Saulės sistemos pakraščių Saulės link ji reguliariai atkeliauja maždaug kas 133 metus. Kometą 1862 m. atrado Amerikos astronomai Lewis A. Swiftas ir Horace’as P. Tuttle‘as.
Meteorų lietus arba krintančios žvaigždės – kas tai?
Didžiuliu greičiu įskriejusios į Žemės atmosferąkometos dulkelės, kurių dauguma yra vos smėlio kruopelės dydžio, greitai sudega, žybtelėdamos danguje.
Šios dulkelės vadinamos meteoroidais, o žybsniai – meteorais. Kuo didesnis meteoroidas, tuo ilgesnis ir skaistesnis jo žybsnis. Jei meteoroido svoris siekia kelis gramus, matomas ypač šviesus blyksnis, vadinamas bolidu.
Rugpjūtį matomi meteorai ir bolidai vadinami Perseidų meteorų srautu. Šis pavadinimas kilęs iš Persėjaus žvaigždyno pavadinimo. Stebėtojui Žemėje susidaro įspūdis, kad meteorai atskrieja iš vieno taško, vadinamo radiantu, kuris šiuo atveju kaip tik ir yra Persėjaus žvaigždyne.
Remiantis Amerikos meteorų draugijos (AMS) duomenimis, Perseidų meteorų lietus savo intensyvumo aukščiausią ribą pasiekia rugpjūčio 11-12-13 naktimis. Esant geroms astronominėms sąlygoms, kuomet dangaus tamsos netrikdo ryškus Mėnulis ar debesys, galima pamatyti iki 50 ar net 100 meteorų („krintančių žvaigždžių“) per valandą.
