"Namuose yra ir dekoratyvinių - vieną jų leisgyvį radau šiukšlių dėžėje, - tačiau daugiausia mano augintinių - paprasti balandžiai. Visas vietas, kur jie buriasi, lankau maždaug kas antrą dieną, palesinu juos. O sergančius parsinešu namo, palaikau, kol išgyja ir paleidžiu", - pasakojo miesto sparnuočiais besirūpinanti Leonora.
Per tuos metus, kai rūpinasi paukščius, moteris savo jėgomis išmoko juos gydyti, nors iki tol neturėjo nieko bendro su gyvūnais. "Viduriavimą gydau universaliausiu ir pigiausiu vaistu - kalio permanganato tirpalu. Paukščiai pasveiksta per kelias dienas. Kitas ligas tik apgydau", - teigė balandžių globėja.
Tuo tarpu ornitologai perspėja, kad rūpintis balandžiais reikėtų labai atsargiai. "Balandžiai - įvairių ligų platintojai, todėl reikėtų vengti kontaktų su jais. Tačiau tiek pas mus, tiek kitose šalyse yra susiformavusi tradicija lesinti šiuos paukščius. Tokiu atveju nereikėtų persistengti", - sakė Lietuvos paukščių žiedavimo centro vedėjas, ornitologas Ričardas Patapavičius.
Tačiau nepaisant ornitologų perspėjimų, paukščius globojančių žmonių netrūksta. "Pažįstu keliolika nuolat paukščiais besirūpinančių žmonių. Visi pasitariame, vieni kitiems balandžius atnešame", - sakė Leonora.
Ornitologas R.Patapavičius paukščius globojantiems žmonėms patarė neperlenkti lazdos: paukščių globa turi būti protinga.
"Vandens paukščius reikia lesinti tik tada, kai užšąla vandens telkiniai, kuriuose jie gyvena. Kitu metu maitinami paukščiai įpranta, kad jais rūpintųsi kiti ir nebemoka patys savimi pasirūpinti. Be to, dėl to dažnai pradingsta natūralus jų migracijos instinktas, todėl paukščiai neišskrenda žiemoti į šiltesnius kraštus", - sakė R.Patapavičius.
Pasak ornitologo, Lietuvoje žiemojantiems paukščiams žmonių pagalbos prireikia, kai oro temperatūra lauke pasiekia 15-20 laipsnių šalčio: "Esant tokiam šalčiui, būna, kad gulbėms apšąla snapai, jos nesugeba ne tik susirasti, bet ir lesti maisto. Be žmogaus pagalbos jos būtų pasmerktos mirčiai".
Pašnekovas atsargiai vertino ir kitų mieste žiemojančių paukščių globą. "Lesinti pas mus žiemojančius paukščius reikėtų pradėti ne anksčiau, nei susiformuoja ištisinė sniego danga", - patarė specialistas.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas Benas Noreika paukščių mylėtojams priminė, kad pradėję rūpintis žiemojančiais sparnuočiais, žmonės tai turėtų daryti nuolat, o ne retkarčiais. "Lesyklas įrengiantys kauniečiai turėtų nepamiršti, kad kartą pradėję lesinti paukščius, tai turi daryti kasdien - lyg augintų naminius gyvūnus. Kartą lesykloje radę maisto paukščiai čia sugrįžta nuolat, nebemoka susirasti maisto kitur", - perspėjo B.Noreika.
Pasak jo, pastarosiomis savaitėmis, kaip ir ankstesniais metais tuo pačiu metu, daugiausia skambučių sulaukiama dėl neva prišalusių gulbių. "Žmonės pamato ant ledo paukštį ir išsigąsta, kad jis prišalęs. Tačiau dažniausiai gulbės ant ledo tik ilsisi", - pasakojo B.Noreika.
Nuo Kalėdų iš įvairių Lietuvos kampelių į Kauną Lietuvos gyvūnų globos draugijos darbuotojai pargabeno apie 30 gulbių. Žiemą jos praleis šalia Kauno hidroelektrinės, kur vanduo neužšąla.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos pirmininkas pastebėjo, kad kasmet daugėja savarankiškai sunkiai išgyvenančių gulbių. Nuo nuolatinio lesinimo vasarą jos tapo pusiau naminiais dekoratyviniais paukščiais, o kai kurios - nenormaliai nutuko.
Radę sužeistą arba akivaizdžiai sergantį paukštį, kauniečiai turėtų skambinti į Lietuvos gyvūnų globos draugiją telefonu Kaune 363333. Pranešimai apie nukentėjusius sparnuočius ir kitus gyvūnus priimami kasdien, taip pat ir savaitgaliais ar poilsio dienomis.
