Šiaurės vakariniame salos kampe esanti ledo skydo dalis trūkinėjo keletą metų, kol galiausiai atskilo rugpjūčio 27 d., pranešė Danijos ir Grenlandijos geologijos tarnybos. Arktyje didėjant temperatūrai, šiais metais jūros ledo minimumas, kuris dar nėra nustatytas, turėtų būti antras mažiausias per keturis dešimtmečius, kai renkami tokie duomenys.
2012 metų rugsėjo mėnesį užfiksuotas mažiausias minimumas – 3,41 mln. kvadratinio kilometro – nedaug skiriasi nuo dabartinio vaizdo.
„Greenpeace“ tyrimų laivu plaukę mokslininkai sakė, kad dėl nykstančių ledynų tokių gyvūnų kaip ruoniai ir baltieji lokiai ateitis tampa miglota.
„Matome, kaip greitai ir kaip smarkiai keičiasi ši vietovė, o juk Arktyje gyvena tiek daug įvairių gyvūnų rūšių. Žinome, jog jų pasiskirstymas pasikeis. Deja, bet kai kurios rūšys išmirs bėgant metams, o jų vietą užims kitos. Kol kas negalime pasakyti, koks bus šių pokyčių poveikis ateityje“, – sako Ekseterio universiteto ekologijos dėstytoja dr. Kirsten Thompson.
Remiantis naujo tyrimo, pirmadienį išspausdinto žurnale „Nature Climate Change“, išvadomis, šaltasis regionas pereina į visiškai naują klimato režimą, ką rodo vis labiau tirpstantis ledas, kylanti temperatūra ir gausėjantys krituliai.
„Kasmet fiksuojami jūros ledo mažėjimo skaičiai faktiškai verčia skelbti pavojų, kalbant apie šio regiono aplinkos stabilumą“, – sako Poliarinės gyvūnijos ekspertas ir Arkties gidas Tomas Foremanas.
Dabar visų trijų kintamųjų – jūros ledo, temperatūros ir kritulių – matavimo rezultatai yra gerokai mažesni nei ankstesnių metų, todėl Arkties ateitis tampa mįsle. Ledo dangos minimumas sumažėjo beveik 31 proc., palyginti su dešimtmečiu po 1979-ųjų, kai buvo pradėta stebėti šį regioną naudojant palydovus. Be to, ledynas neteko beveik dviejų trečdalių savo masės, nes nemaža dalis per daugelį metų susikaupusio ledo tiesiog ištirpo.
Tyrimo autoriai atskleidė, kad šiandien matoma ledo mažėjimo tendencija iš tikrųjų prasidėjo maždaug prieš du dešimtmečius. Ledyno nykimas prisideda ir prie regiono šiltėjimo, nes ledą pakeičia tamsaus vandens lopai, sugeriantys Saulės spinduliuotę, o ne atspindintys ją atgal į atmosferą.
Šis procesas, vadinamas Arkties amplifikacija, padeda paaiškinti, kodėl per pastaruosius keturis dešimtmečius Arktis sušilo daugiau nei du kartus sparčiau negu likęs pasaulis.
