Jos žinojo, kad lietuviškai neišleista nė viena britės knyga. D.Lessing kūryba į Vilniaus universiteto visuotinės literatūros studijų programą įtraukta prieš kelerius metus. Dėstytoja atkirto: „Britės kūryba – mažai žinoma, bet iš tiesų vertinga.“
Skeptikų liko, bet po valandos jie nebeturėjo jokių argumentų – pasaulio žinių agentūros pranešė šių metų Nobelio literatūros premijos laimėtojos vardą. VU visuotinės literatūros studentai apie tą autorę galėjo pasakyti daugiau nei kai kurie literatūros kritikai – prieš valandą nagrinėjo D.Lessing kūrybą, nors tuomet greta jos vardo nebuvo rašomas pats svarbiausias titulas.
„Visuomet stebėjausi, kodėl ji netapo laureate. Manau, kad D.Lessing įvertinta per vėlai. Tai savotiška skolos premija“, - įsitikinusi docentė.
Slogus susitikimas
Išsamiau domėtis D.Lessing kūryba Vilniaus universiteto docentė pradėjo prieš kelerius metus, po susitikimo su autore, kuri savo romanuose su skepticizmu, užsidegimu ir vizijos jėga atidžiai analizuoja vyrų ir moterų santykius.
Skeptikė ji ir realiame gyvenime. „Gal net kiek šaltoka, - mano R.Rudaitytė. – Klausiau apie moterų reprezentaciją jos kūryboje, apskritai literatūrą, bet nesulaukiau aiškių atsakymų.“ Lietuvė britų rašytojai nepaliko jokio įspūdžio, dėl to R.Rudytė net pyktelėjo.
Tačiau vėliau suprato, kad čia niekuo dėti asmeniškumai – toks autorės būdas. 87 metų britė niekada nemėgo bendrauti, nebent su savo knygų herojais. „Tie personažai – labai spalvingi ir meistriškai sukurti, - vertino docentė. – O žymiausias jos romanas „Auksinis dienoraštis“ – tikras šedevras.“
Ar tokio lygio romanų nesukuria lietuvių autoriai? „Literatūroje neegzistuoja objektyvumas. Išsiskiria ir ekspertų, ir literatūros tyrinėtojų nuomonės. Visais laikais dominavo anglosaksų literatūra. Natūralu, kad britai pakyla į patį olimpą“, - sakė docentė.
Chemikas žavisi laureatu
Chemijos instituto direktorius Eimutis Juzeliūnas Vokietijoje viešėjo prieš kelerius metus, bet šią savaitę beveik kasdien užsimindavo apie didžiausią Europos valstybę. Kelis kartus siuntė elektroninius laiškus į Vokietijoje registruotus kompiuterius. „Sveikinau kolegas, kurie dirba su Nobelio chemijos premijos laureatu vokiečiu Gerhardu Ertliu “, - sakė vilnietis.
E.Juzeliūnas daug girdėjo apie tituluotą kolegą, tačiau jam taip ir nepavyko su juo susitikti. „Dabar gailiuosi, kad praleidau tokią galimybę“, - apgailestavo mokslininkas.
Lietuvis, kaip ir Nobelio premijos laureatas, tyrinėja kietuosius paviršius. „Mūsų šalies mokslininkų atradimai irgi sulaukia pasaulio mokslo žurnalų dėmesio“, - tokie leidiniai kaip „Nature“ publikavo ir lietuvio straipsnius.
E.Juzeliūnas pateikia vieną pavyzdį: svarbiausiuose pasaulio mokslo žurnaluose G.Ertlis publikavo per 700 tekstų, o visi lietuvių chemikai – keliasdešimt. Skaičiai geriausiai parodo, koks ilgas kelias iki prestižiškiausia pasaulyje laikomos premijos.
„Kai šios proporcijos pasikeis, sėkmės galės laukti ir mūsų šalies mokslininkai“, - mano mokslininkas.
Mokslas pasigenda dėmesio
Lietuvos fizikai atviri: „Mūsų šalyje nėra specialistų, kurie dirbtų panašioje srityje kaip šių metų Nobelio fizikos premijos laureatai.“ Prancūzas Albertas Fertas ir vokietis Peteris Grunbergas įvertinti už atradimą, kuris praktiškai pritaikytas kompiuterinių kietųjų diskų gamyboje – pastaraisiais metais tai leido sumažinti jų dydį ir padidinti talpą.
„Tokiai sėkmei reikia kelių dalykų, bet svarbiausias – mokslo ir verslo bendradarbiavimas, - sakė Fizikos instituto vadovas Vidmantas Remeikis. – Lietuva atsilieka aukštųjų technologijų srityje.“
Nobelio premijos laureatais medicinos ir fiziologijos srityse šiemet tapo amerikiečiai Mario RCapecchi ir Oliveris Smithies, taip pat Didžiosios Britanijos pilietis seras Martinas J.Evansas. Lietuvoje vykdomi genetiniai tyrimai nėra pasaulinio lygio.
Titulas – kovotojui su atšilimu
Tačiau klimato atšilimas – aktuali tema visuose planetos taškuose. Pristatydamas šiemetinius Taikos premijos laureatus Nobelio komiteto vadovas Ole Danboltas Mjos pastebėjo, kad A.Gore’as ir JT ekspertai labai anksti suprato globalios klimato kaitos pavojus.
Tiesa, skeptikai primena, kad labiausiai A.Gore’o kovą su klimato atšilimu išgarsino prieštaringas filmas „Nepatogi tiesa“. Pernai pristatyta dokumentinė juosta įtaigiai pasakoja apie klimato pokyčius Žemėje ir žmogaus įtaką šiam procesui.
Kai kurie apžvalgininkai juokavo: „Holivudo įtaka pasiekė ir Nobelio komitetą.“
Tarpvyriausybinėje klimato kaitos grupėje dirba keliasdešimties šalių ekspertai, tačiau lietuvių tarp jų nėra.
Aplinkos ministerijos Aplinkos kokybės departamento Atmosferos skyriaus vedėjas Vytautas Krušinskas sako, kad Lietuva atsižvelgia į grupės rekomendacijas, bet savo ekspertų į ją nesiunčia. „Mokslininkų trūksta ir Lietuvoje“, - priežastis nurodė V.Krušinskas.
