„Manau, tai klaidinga“, – naujienų agentūrai AFP sakė Švedijos karališkosios mokslų akademijos narys Andersas Barany, komentuodamas antradienį priimtą sprendimą, kuris buvo valandai atidėtas dėl „daugybės diskusijų“.
„Manau, kad tie tyrėjai eksperimentuotojai atliko neįtikėtiną, fantastišką darbą ir turėjo būti apdovanoti“, – pridūrė jis.
Nobelio premija šiemet buvo paskirta Didžiosios Britanijos fizikui Peteriui Higgsui ir Belgijos tyrėjui Francois Englert'ui už teorinį pagrindą, padėjusį atrasti dalelę, paaiškinančia, kaip Visatą sudaranti medžiaga įgyja masę.
Teoriškai išpranašautos dalelės egzistavimas buvo praktiškai įrodytas praeitais metais atliekant eksperimentus netoli Ženevos esančiame galingiausiame pasaulyje dalelių greitintuve, po dešimtmečius trukusių paieškų.
Daugelis tikėjosi, kad Nobelio premija bus skirta tai laboratorijai, tačiau ji buvo tik paminėta trumpame pranešime, komentuojančiame komiteto sprendimą.
„Tai dar niekada anksčiau nebuvo padaryta. Pripažinimas – puiki, tačiau nemanau, kad to pakanka, – sakė A. Barany. – Jis per daug praskiestas; per maža būti paminėtiems tokiame tekste. Manau, kad dėl tokio teksto labai nesmagu.“
Nors Nobelio taikos premija anksčiau ne kartą buvo paskirta organizacijoms, iki šiol tokio precedento nėra buvę teikiant apdovanojimus už mokslo pasiekimus.