Ir tai svarbu, nes ši maža kosmoso uola yra vienas iš didžiausių NASA taikinių, ieškant nežemiškos gyvybės, pabrėžia agentūra.
„Nors mokslininkai skysto vandens tiesiogiai dar neaptiko, radome vandenį garų forma”, – NASA pranešime sakė vyr. tyrėjas ir NASA planetologas Lucas Paganini.
Pirmadienį Nature Astronomy žurnale publikuotame straipsnyje rašoma, kad NASA komanda aptiko iš Europos išskiriamo garų pavidalo vandens pakankamai (2360 kg/s), kad būtų galima pripildyti olimpinį plaukimo baseiną per kelias minutes.
Bet nors tai skamba įspūdingai daug, iš Žemės aptikti šį kiekį vos pavyko.
Iš 17 W. M. Keck observatorijos Havajuose stebėjimų, kur kitų planetų atmosferų sudėtis spektrografiškai nustatoma, skenuojant jų sugeriamą ar išskiriamą infraraudonąjį spinduliavimą, vandenį mokslininkai aptiko tik viename.
„Manome, kad vandens garų Europa išskiria mažiau, nei manyta, ir stipresnė veikla pasireiškia tik retais lokaliais išsiveržimais”, – rašo L. Paganini ir jo komanda.
Mokslininkai jau seniai įtarė, kad Europos paviršiuje yra vandens ir šį įtarimą patvirtina keli stebėjimai.
Seniau nei prieš dvidešimt metų, NASA Galileo zondas palydovo paviršiuje aptiko elektrai laidaus skysčio ženklų. Tada, 2018 m. duomenų analizė aptiko masyvių skysčio išsiveržimo ženklus. Anksčiau NASA Hubble kosminiu teleskopu surinkti duomenys tai patvirtino.
„Kruopčiai patikrinome duomenis, siekdami pašalinti galimą antžeminių stebėjimų taršą,” pažymėjo Goddard planetologas Avi Mandell pranešime apie vandens atradimą. „Bet, galiausiai, mums teks nusigauti arčiau prie Europos ir patikrinti, kas iš tiesų ten vyksta.”
Tokia misija jau ruošiama.
Būsima NASA Europa Clipper misija apledėjusį palydovo paviršių apžvelgs iš daug arčiau jau 2023 metais. Zonde bus įrengtos kameros, spektrometrai ir radaras, kuriuo per 45 praskridimus bus tiriamas Europą dengiančio ledo sluoksnio storis — ir gal pavyks geriau ištirti vandens garus virš palydovo paviršiaus.
