Naujame tyrime, paskelbtame žurnale „Nature“, pranešta, kad neandartalietės moters palaikų DNR analizės metu jos kūne buvo aptikta Homo Sapiens DNR liekanų – tai laikoma skirtingų rūšių poravimosi ženklu, rašo „Reuters“.
Makso Planko Evoliucinės antropologijos instituto atradimas privertė mokslininkus iš naujo įvertinti faktą, kada modernūs žmonės pradėjo migruoti iš Afrikos į kitas pasaulio dalis.
Viena teorija teigia, kad visai neseniai atrastas rūšių kryžminimasis kilo iš to, ką mokslininkai vadina nepavykusiu paplitimu. Tai apibūdina mažų Homo Sapiens kolonijų kėlimąsi į Artimuosius Rytus ir kitas Eurazijos dalis, tačiau šios kolonijos nesugebėjo išsivystyti į ilgalaikes didesnes kolonijas.
„Mes nežinome, kas jiems nutiko. Atrodo, kad ši žmonių populiacija išnyko, o dėl jos išnykimo galėjo būti kalti aplinkos, klimato pokyčiai, o gal net atvira ir tiesi konkurencija su neandartaliečiais. Tačiau visa tai rodo, kad modernūs žmonės paliko Afriką kelių bangų metu, o kai kurios jų tikriausiai sunyko“, - sakė genetikas Marikas Kuhlwilmas.
Neandartalietės moters palaikai buvo rasti pietų Sibire, šalia dabartinės Mongolijos sienos.
Neandartaliečiai, žinomi kaip puikūs medžiotojai, gyveno šių laikų Europoje ir Azijoje. Tikima, kad paskutinis neandartalietis mirė maždaug prieš 40 tūkst. metų.
Neandartaliečiai ir modernūs žmonės evoliucijos medyje išsiskyrė maždaug prieš 600 tūkst. metų. Azijos ir Europos gyventojų palikuonys, tvirtinama, turi apie 2 proc. neandartaliečių DNR. '
