Tokios grupės vadinamos asteroidų šeimomis – jos atsirado, kai subyrėjo didesnis motininis kūnas, pažėręs įvairaus dydžio nuolaužų. Laikui bėgant šeimos išsibarsto, taigi gali būti, kad ir kiti asteroidai atsirado po didelių kūnų subyrėjimo, bet per milijardus metų išsiskirstė taip, kad jų panašumo nebematyti.
Vis dėlto tam tikri požymiai, kad asteroidai kilę iš vieno motininio kūno, išlieka labai ilgai: stambesnių kūnų orbitos kinta lėčiau, taigi galime tikėtis, kad net po ilgo laiko didesni asteroidai judės arčiau Saulės sistemos plokštumos ir labiau apskritiminėmis orbitomis, nei mažesni.
Būtent toks atradimas padarytas išnagrinėjus daugiau nei 200 tūkstančių asteroidų, esančių vidinėje Asteroidų žiedo dalyje, orbitas. Net 85 proc. šių asteroidų greičiausiai yra kilę iš penkių ar šešių pirmykščių kūnų. Likę 15 proc. gali taip pat būti kilę iš šių, arba iš dar seniau subyrėjusių, objektų. Tai reiškia, kad Asteroidų žiedas ne visada buvo toks, koks dabar – kadaise jį sudarė vos kelios protoplanetos, kurios susidūrė tarpusavyje, subyrėjo ir paskleidė nuolaužas plačiai po Saulės sistemą.
Šis atradimas patvirtina hipotezę, jog dujų ir dulkių disko, iš kurio formavosi Saulės sistemos planetos, medžiagos savigravitacija labai efektyviai suformavo pirmykščius protoplanetinius gumulus.
Tyrimo rezultatai publikuojami „Nature Astronomy“.