Tačiau Kauno miesto savivaldybės Aplinkos apsaugos skyriaus vedėja Marija Stanikūnienė tokį žvejų elgesį vertino neigiamai. "Kalbama apie biologinę įvairovę. O už Nemuno gamtinių išteklių, pūgžlių, niokojimą galima surašyti protokolą", - perspėjo ji. Žuvytes ant šaligatvio išmetantys žvejai taip pat pažeidžia ir miesto švaros bei tvarkos taisykles.
"Už taisyklių pažeidimą teršėjai turėtų susimokėti baudą. Deja, kontrolės sistema nėra taip išvystyta, kad kiekvieną pažeidėją būtų galima pagauti už rankos nusikaltimo vietoje ir nubausti", - apgailestavo M.Stanikūnienė.
Iš "15min" žurnalistės pirmą kartą apie žiaurų žvejų elgesį su pūgžliais išgirdęs Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos specialistas Algimantas Narauskas buvo nustebęs.
"Kiekvienai žuvų rūšiai yra nustatytos tam tikras dydžio cenzas centimetrais - jei pagauta žuvis mažesnė, nei nustatyta, ją privaloma paleisti atgal į tą patį telkinį, kur ji buvo sugauta. Tačiau pūgžliams dydžio cenzas netaikomas, tad taip elgtis negalima", - netinkamą žvejų elgesį smerkė A.Narauskas.
Kauno miesto Centro seniūnijos Aplinkosaugos kontrolės vyriausiasis specialistas Jonas Kugelis tikino, smulkias žuveles naikinančių žvejų nepavyksta sudrausminti tik dėl esamų spragų įstatymuose.
"Nuobaudų įstatymai nereglamentuoja. Už žiaurų elgesį mes galime sudrausti tik žodiniais arba raštiškais įspėjimais. Tiesa, teismas tikriausiai negalėtų atmesti pateikto ieškinio, nes žuvis, taip pat kaip ir šuo ar bitė, yra gyvūnas", - samprotavo specialistas.
Išeitį, galinčią sudrausminti netinkamai besielgiančius žvejus, pasiūlė Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko pavaduotojas Valdas Zaveckas.
Pasak jo, pagal Lietuvos Respublikos administracinės teisės pažeidimų kodekso 90 straipsnį, už žiaurų elgesį su gyvūnais gresia baudos nuo 100 iki 300 litų.
Be to, V.Zaveckas ragino susimąstyti ir apie moralinę tokio elgesio su žuvimis pusę. "Jei vaizdą, kaip mindomos gyvos žuvys, išvystų mažas vaikas, jį ištiktų šokas", - sakė specialistas.
