Viena mokslininkų komanda padarė prielaida, kad ant šio asteroido galėjo būti nežemiškos gyvybės pėdsakų, rašo „The Independent“. Nors dėtų pastangų, siekiant tokią prielaidą patvirtinti, sėkmė nevainikavo, naujausias mokslinis tyrimas rodo, kad pati asteroido uoliena gali būti vertinama kaip ateivių erdvėlaivis.
Panspermijos teorija – hipotezė, teigianti, kad gyvybė užgimė ne Žemėje, – vienokiu ar kitokiu pavidalu egzistavo jau ne vieną dešimtmetį, o mokslininkai vis pateikdavo skirtingų versijų dėl mechanizmų, skirtų tarpžvaigždiniam gyvybės sklidimui paaiškinti. Oumuamua pasirodymą astronomai Manasvi Lingamas ir Abrahamas Loebas buvo linkę vertinti kaip galimybę šią teoriją patikrinti detaliau.
„Iš esmės gyvybė gali būti pergabenta iš vienos planetos į kitą uolienomis. Pavyzdžiui, žinome atvejų, kai uolienos iš Marso pasiekė Žemę ir atvirkščiai“, – leidiniui „The Independent“ sakė profesorius A. Loebas.
Jo teigimu, tokie Žemės sutvėrimai kaip mikroskopiniai lėtūnai gali išgyventi ekstremaliomis sąlygomis kosmose, o cheminės gyvybės „sėklos“ iš atokių Saulės sistemų su uolienomis gali pasiekti mūsų Žemę.
„Saulės sistema veikia kaip žvejybinis tinklas, sugaudantis kitoms planetų sistemoms priklausančius objektus iš tarpžvaigždinės erdvės. Oumuamua – pirmasis aptiktas objektas, atkeliavęs iš už Saulės sistemos ribų“, – tęsė A. Loebas.
Asteroidai ir kitos kosminės šiukšlės gali patekti į mūsų Saulės sistemą taip, kaip į ją pateko Oumuamua, ir joje įstrigti dėl Saulės ir Jupiterio gravitacijos.
„Kiekvieną akimirką tarpžvaigždinėje erdvėje yra tūkstančiai įstrigusių objektų. Jei šie objektai atkeliavo iš planetų, kuriose yra gyvybės, iš esmės gali atgabenti ją į Saulės sistemą, pavyzdžiui, susidurdami su tokiomis planetomis kaip Žemė“, – tikino profesorius.
Mokslininkai iš Harvardo įsitikinę, kad jiems tenkanti užduotis – ne tik atlikti tyrimus, skirtus suprasti mūsų kilmę, bet ir ieškoti nežemiškos gyvybės apraiškų. Jei astronomai gali nustatyti, kurie Saulės sistemoje esantys objektai yra atkeliavę iš kitur, pavyzdžiui, analizuodami cheminę objektų sudėtį, gali būti įmanoma aptikti ateivių visai čia pat.
„Tai nėra tik primityvi gyvybė. Galime ieškoti artefaktų, susijusių su protinga gyvybe, – neabejojo A. Loebas. – Egzistuoja tikimybė, kad pažangios civilizacijos geba sukurti robotizuotą erdvėlaivį, klajojantį tarpžvaigždinėje erdvėje ir galintį įstrigti Saulės sistemoje.“
Šis mokslininkų darbas turi potencialo nežemiškos gyvybės formų paieškas ženkliai palengvinti.
„Užuot keliavę tarpžvaigždine galaktika ar į kitą planetų sistemą galime tiesiog laukti ir stebėti, ką mūsų žvejybinis tinklas pagaus kaimynystėje, o tada ištirti į tinklą patekusias žuvis“, – vaizdžiai pasakojo profesorius.
