Maždaug 50 km aukštyje virš Veneros paviršiaus, žemutiniame jos debesų sluoksnyje, temperatūra ir slėgis yra panašūs į žemiškus, taip pat ten yra daug sieros rūgšties aerozolių, kurie iš principo galėtų tapti maisto medžiagomis.
Naujame tyrime aptariama galimybė, kad gyvybė Veneros debesyse paaiškintų planetos ultravioletinio spektro variacijas, kurios kol kas nėra išaiškintos.
Gyvybės egzistavimui reikalingos sąlygos, atrodo, tikrai gali būti Veneros debesyse: ten yra pakankamai medžiagos, kad išsilaikytų globalus vandens, mikroorganizmų ir maisto balansas, vėjai gali efektyviai transportuoti medžiagą nuo paviršiaus ir nuo atmosferos viršaus į šį biologiškai aktyvų regioną, o įmanomas biomasės kiekis galėtų paaiškinti ir ultravioletines spektro savybes – kontrasto ir Saulės šviesos atspindėjimo pokyčius laike ir erdvėje.
Aišku, tai nėra įrodymas, kad ten egzistuoja gyvybė, bet rezultatai verčia rimtai apsvarstyti tokią hipotezę. Netolimoje ateityje eksperimentais turėtų būti įmanoma patikrinti šią hipotezę.