Iki šiol šalia Merkurijaus aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje keletą kartų buvo praskriejęs zondas „Mariner 10”, tačiau jis neįėjo į planetos orbitą. Tai „Messenger“ turėtų padaryti kovo 17 d.
„Mariner 10” atsiųstos Merkurijaus nuotraukos sudarė įspūdį, kad savo „įdomumu“ planeta nusileidžia Venerai, Marsui ar dujinėms Saulės sistemos milžinėms. Tačiau „Messenger“ misijos mokslininkė Nancy Chabot teigia, kad Merkurijus buvo „neįvertintas“, juoba kad tolesni šios planetos stebėjimai iš Žemės darė ją vis patrauklesnę tyrimams.
Merkurijus yra kraštutinumų planeta – ji yra arčiausiai Saulės, tačiau gali turėti ledo savo ašigaliuose. Be to, Merkurijus turi milžinišką metalinį branduolį. Šios planetos tyrimai mokslininkams gali padėti geriau suprasti, kaip formavosi kitos uolingos Saulės sistemos planetos. Būtent Merkurijaus branduolys ir labiausiai domina „Messenger“ mokslininkus.
Merkurijaus skersmuo siekia apie 38 proc. Žemės skersmens, o jo masė yra apie 18 kartų mažesnė nei mūsų planetos. Kita vertus, Merkurijus yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei 2006 m. iš Saulės sistemos „oficialių“ planetų sąrašo išbrauktasis Plutonas.
