aA
Naujas tyrimas, kurį finansavo NASA Goddardo kosminių skrydžių centras, atskleidė liūdną perspektyvą – pasaulinė pramoninė civilizacija per kelis artimiausius dešimtmečius gali žlugti dėl nepažaboto išteklių naudojimo greičiau nei šie atsinaujina ir vis didėjančios prarajos tarp turtuolių ir skurdžių, rašo theguardian.com.
© Shutterstock nuotr.

Nors tyrimo autoriai pripažįsta, kad įspėjimai apie „griūtį“ neretai vertinami kaip prieštaringi, jie bando remtis istoriniais duomenimis, rodančiais, kad „civilizacijų iškilimo ir griūties procesas yra pasikartojantis ciklas, kurio įrodymų galima rasti žmonijos istorijoje“. Atvejai, kuomet civilizacijos išnyksta dėl „staigaus žlugimo – kartais trunkančio šimtmečius – yra ganėtinai dažni“, sako mokslininkai.

Mokslinio projekto pagrindas – tarpdisciplininis „Human And Nature DYnamical“ (HANDY) modelis, kurio pagrindinis autorius yra JAV Nacionalinio mokslo fondo remiamo Nacionalinio socialinės-ekologinės sintezės centro matematikas Safa Motesharri, bendradarbiavęs su gamtos ir socialinių mokslų atstovais. Tyrimas, grįstas HANDY modeliu, priimtas publikuoti recenzuojamame leidinyje „Ecological Economics“.

Tyrimo autoriai teigia, kad istoriniai duomenys rodo, jog net ir pažangios, sudėtingos civilizacijos yra linkusios žlugti, todėl jie kelia klausimą ir dėl dabartinės civilizacijos išlikimo galimybių.

„Romos imperijos ir panašiai (jei ne labiau) išsivysčiusių Hanų, Maurjų, Guptų imperijų žlugimas, taip pat daugybės pažangių Mesopotamijos imperijų likimas yra įrodymas fakto, jog pažangios, rafinuotos, sudėtingos, ir kūrybingos civilizacijos gali būti ir trapios, ir laikinos“, - rašoma tyrime.

Projekto autoriai, tyrinėję pastarųjų civilizacijų žlugimų žmogaus ir gamtos santykių dinamiką, nustatė pačius svarbiausius veiksnius, kurie gali paaiškinti civilizacijų sunykimą ir kurie gali padėti nustatyti grėsmes mūsų civilizacijai. Šie veiksniai – tai populiacija, klimatas, vanduo, žemdirbystė ir energija.

Šie veiksniai gali sukelti civilizacijų griūti, kuomet jie konverguoja ir susidaro du esminiai socialiniai dariniai: „išteklių trūkumas dėl krūvio, tenkančio ekologinei talpai“ ir „visuomenės ekonominė stratifikacija į elitą (turtuolius) ir mases (vargetas)“. Šie du socialiniai reiškiniai „atliko pagrindinius vaidmenis visų civilizacijų žlugime ar žlugimo pobūdyje per pastaruosius penkis tūkstantmečius“, rašo mokslininkai.

Dabartinė ekonominė stratifikacija yra tiesiogiai susijusi ir su išteklių nesaikingu naudojimu: ir už vieną, ir už kitą socialinį reiškinį atsakingas „elitas“, dažniausiai susikoncentravęs išsivysčiusiose šalyse: „sukuriamas turtas nėra vienodai paskirstomas visuomenėje, bet yra kontroliuojamas elito. O tą turtą generuojančiai populiacijos masei skiriama tik nedidelė turto dalis, vos pakankama išgyvenimui“.

Šiuo tyrimu mokslininkai meta iššūkį šalininkams idėjos, kad technologijos išspręs žmonijos problemas, nes padidins gamybos efektyvumą: „technologinės permainos gali padidinti išteklių naudojimo efektyvumą, tačiau jos taip pat yra linkusios didinti ir išteklių, sunaudojamų vienam žmogui kiekį bei išteklių išgavimo mastus, taigi, be politinio reguliavimo padidėjusį išteklių naudojimo efektyvumą kompensuoja padidėjęs išteklių sunaudojimas“.

Žemės ūkio ir pramonės produktyvumo didinimas du pastaruosius šimtmečius atsirado „ne dėl sumažėjusio, bet dėl padidėjusio išteklių panaudojimo“, nors per tą patį laikotarpį labai stipriai išaugo ir pats šių veiklos rūšių efektyvumas.

Mokslininkai, modeliuodami įvairius scenarijus, priėjo išvados, kad esant sąlygoms, „labai artimoms šiandienos pasaulio realybei, civilizacijos griūtis yra sunkiai išvengiama“. Pasak mokslininkų, pagal tokį scenarijų „civilizacija ilgą laiką atrodo esanti tvariame kelyje, tačiau pritaikius net optimalų išteklių mažėjimo greitį ir pradžiai nustatant labai nedidelį elito kiekį, galų gale elito atstovai pradeda naudoti per daug išteklių, dėl ko masės pradeda badauti ir galų gale visuomenė žlunga. Svarbu pažymėti, kad šis L tipo žlugimas vyksta dėl bado, kurį sukėlė turtinė nelygybė ir vėlesnio darbininkų išnykimo, o ne dėl to, kad „neatlaiko“ gamta“.

Kito įvykių scenarijaus atveju pagrindinis vaidmuo skiriamas didėjančiam išteklių naudojimui. Buvo nustatyta, kad „esant didesniam išteklių išeikvojimo greičiui, masių padėties blogėjimas vyksta greičiau, nors elitas dar kurį laiką klesti, tačiau ilgainiui masės visiškai žlunga, o paskui juos žlunga ir elitas“.

Abiem atvejais elito turimas turto monopolis reiškia, kad jie yra apsaugomi nuo didžiosios dalies „žalingų aplinkos pablogėjimo poveikių kur kas ilgiau, nei masių atstovai“ ir, nepaisant neišvengiamos katastrofos ateityje, gali dar kurį laiką „pagyventi kaip įprasta“. Pasak mokslininkų, tas pats mechanizmas gali paaiškinti, kaip istorinių civilizacijų elitas, neįžvelgęs katastrofiškos trajektorijos (kuri buvo akivaizdžiausia Romos ir Majų imperijų atvejais) leido joms žlugti.

Mokslininkai, šias istorines pamokas taikydami šiuolaikinei civilizacijai, įspėja: „nors kai kurie visuomenės nariai gali tvirtinti, kad visuomenė juda link neišvengiamos griūties ir skatinti struktūrines visuomenės permainas, kurios leistų šios griūties išvengti, elitas ir jų šalininkai, prieštaraujantys tokioms permainoms, gali rodyti į „tvarią civilizacijos praeitį“, taip gindami savo poziciją – nieko nekeisti“.

Visgi mokslininkai nurodo, jog patys prasčiausi ateities scenarijai nėra neišvengiami ir kelia idėją, kad tinkamos politinės bei struktūrinės permainos gali padėti nutiesti kelią link stabilesnės civilizacijos ar bent jau išvengti civilizacijos griūties artimiausiu metu.

Pasak tyrimo autorių, du esminiai sprendimai, padėsiantys šiuolaikinei civilizacijai išsilaikyti ant kojų – tai sumažinti ekonominę nelygybę užtikrinant sąžiningesnį išteklių paskirstymą ir smarkiai sumažinti išteklių naudojimą pereinant prie mažiau aplinkai kenkiančių atsinaujinančių energijos šaltinių, o taip pat lėtinant populiacijos didėjimą.

„Civilizacijos žlugimo gali būti išvengta ir populiacija gali pasiekti pusiausvyrą, jeigu gamtos išteklių naudojimas vienam asmeniui pasiektų tvarų lygį ir jei ištekliai būtų paskirstyti tolygiau“, - sako mokslininkai.

Nors tyrimas yra iš esmės teorinis, esama ir kitų, daugiau empiriniais duomenimis grįstų tyrimų – pavyzdžiui, finansuotų banko KPMG ir Jungtinės Karalystės Vyriausybinio mokslo biuro – kurie įspėjo, jog vandens, maisto ir energijos krizių konvergencija per ateinančius 15 metų sukels „idealią audrą“.

Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(0 žmonių įvertino)
0

Mokslininkai: šunų akys evoliucionavo, kad patiktų žmonėms (6)

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų augintiniai šunys išmoko nutaisyti graudžią akių...

Milžiniškame Mėnulio krateryje aptiktas mįslingas objektas (30)

Mūsų Mėnulyje yra vienas didžiausių kraterių Saulės sistemoje. Jo skersmuo siekia 2500...

Mokslininkus stebina mažosios Cereros keistenybės

Nykštukinė planeta Cerera yra labai sudėtingas dangaus kūnas. Nepaisant mažo dydžio – vos...

Pastebėjo orbitoje besisukantį žmones į Mėnulį nuskraidinusį modulį (8)

Šių metų liepos 20 dieną minėsime žmonių išsilaipinimo Mėnulyje penkiasdešimtmetį. O...

Atrado naują būdą kovoti su vėžiu: neinvazinis ir nepavojingas būdas jau išbandytas su žmonėmis (14)

Vėžį krauju skleidžiančios auglio ląstelės susidūrė su nauju priešininku: lazerio spinduliu,...

Top naujienos

Atviras Baltarusijos disidentų laiškas Nausėdai: ragina neapsigauti dėl Lukašenkos ir nepadaryti didelės klaidos (45)

Baltarusijos disidentai viešu laišku kreipiasi į išrinktąjį prezidentą Gitaną Nausėdą su...

Kauno žudynių byla – vėl pareigūnų akiratyje: prašo atsižvelgti į „naują informaciją“ (177)

Beveik prieš 10 metų visą Lietuvą sukrėtusioje Kauno žudynių byloje dėl padėjimo nužudyti du...

Generalinis prokuroras susitiko su Nausėda: pagrindinis klausimas – politikų įtaka papildyta

Generalinis prokuroras Evaldas Pašilis su išrinktuoju prezidentu Gitanu Nausėda sutarė dėl...

Lietuviai be elektros likusioje Pietų Amerikoje: gyvenimas sustojo, bijojome chaoso ligoninėse dešimtys milijonų liko be elektros

Pirmadienį pranešta, kad Argentinoje ir Urugvajuje dešimtys milijonų žmonių sekmadienį liko...

Gyventojų pamėgtuose paplūdimiuose užterštas vanduo: maudytis nerekomenduojama

Vanduo kai kuriose maudyklose ir rekreacinėse zonose neatitinka higienos normos, rodo BNS pateikti...

Apie naują pramogą šalia Vilniaus žmonės sužino iš lūpų į lūpas: toks parkas – vienintelis Baltijos šalyse (19)

Darbo dienomis Vilniaus rajone esančiame Rudaminos kaime vienas po kito važiuoja mokykliniai...

Gyvai / DELFI Diena. Kodėl mažėjant alkoholio vartojimui vis daugiau nusikaltimų padaro neblaivūs asmenys vyksta apklausa (9)

Statistika skelbia, kad Lietuvoje mažėja alkoholio vartojimas, tačiau policija skelbia, kad...

Grybauskaitės turto deklaracijoje – ryškūs pokyčiai (90)

Antradienį Valstybinė mokesčių inspekcija paviešino naujausias turto deklaracijas už 2018 metus....

Dėl tariamų santykių su Šedžiuviene į posėdį iškviestas Juodsnukis teisme susierzino: iš vėžių išmušė didelis dėmesys (37)

Kiek daugiau nei po mėnesio pertraukos verslininkas Andrius Šedžius bei dainininkė Monika...

Kirkilas įvardijo, kokį siūlymą reikalauja paremti derybose dėl koalicijos (59)

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas sako, kad vienas iš...