Nors NASA atliko labai svarbų darbą ir sukatalogavo beveik 93 proc. visų stambesnių Žemei artimų objektų (NEO - Near-Earth Objects), mažesni meteoritai, pavyzdžiui, 17 metrų skersmens virš Čeliabinsko sprogęs bolidas, pro stebėtojų akis gali praslysti ir nepastebėti, rašo „The Register“.
Ekspertai, posėdžiavę su Baltųjų rūmų Kosmoso, mokslo ir technologijų taryba, apžvelgė JAV pastangas sekti ir apsisaugoti nuo asteroidų ir meteorų – nuspręsta, kad esant dabartiniams biudžeto apribojimams, sunku šią veiklą vykdyti efektyviai.
„Kuo jie mažesni, tuo sunkiau juos pamatysi, o grėsmę gyvybei jie vistiek gali kelti“, - sakė tarybos vadovas Lamaras Smithas.
„NASA įsitikinusi, kad jau aptiko 93 proc. didžiausių asteroidų – didesnių, nei kilometro skersmens - besisukančių Žemei artima orbita. O kaip dėl likusių septynių procentų – maždaug septyniasdešimties asteroidų – arba tų mažesnių dangaus kūnų, kurių, kaip manoma, yra tūkstančiai? Net 100 metrų skersmens asteroidas visiškai sunaikintų miestą, jei ant jo nukristų. Ar mes ir tokius stebime?“, - uždavė klausimą JAV kongreso narys L. Smithas.
Baltųjų rūmų mokslo patarėjas Johnas Holdrenas sakė, kad finansavimas potencialiai pavojingų kosminių uolienų katalogavimui per pastaruosius penkerius padidėjo nuo 5 mln. iki 20 mln. JAV dolerių.
Tuo tarpu NASA administratorius Charlesas Boldenas tvirtina, kad norint sukataloguoti 90 proc. visų mažesniųjų NEO nuo 140 m iki 1 km skersmens su esamu finansavimu, dirbti teks iki 2030 metų.
L. Smitho teigimu, „NASA niekaip negalės išsisukti esant sudėtingai bidžueto situacijai ir negaus didesnio finansavimo, kuomet visiems kitiems jis bus karpomas“, tačiau pridūrė, kad „reikia rasti būdų NASA projektus išskirti kaip prioritetinius“.
J. Holdrenas sakė, kad naudingiausias projektas, kurio ketinama imtis – tai nusiųsti infraraudonųjų spindulių spektro teleskopą skrieti Venerai artima orbita, kad šis ieškotų asteroidų, kurių neįmanoma pamatyti iš Žemės, nes juos nustelbia Saulės šviesa. Būtent toks buvo ir Čeliabinsko meteoritas, atkeliavęs iš tos pusės, į kurią teleskopų nukreipti neišeina.
Toks kosminis teleskopas kainuotų nuo 500 iki 750 mln. JAV dolerių, tačiau galėtų mažesnių asteroidų katalogavimo procesą sutrumpinti 6-8 metais.
C. Boldenas jau nurodė, kad numatomi išlaidų karpymai paveiks NASA projektus ir planus – taiip pat ir asteroidų medžioklę ir ketinimą iki 2025 metų ant asteroido paviršiaus išlaipinti žmogų.
„Prezidentas turi planą. Bet tas planas yra inkrementinis. O jei norime išsaugoti planetą – manau, kad kaip tik apie tai ir kalbame – turime susėsti ir nuspręsti, kaip vykdysime šį planą“, - sakė didesnį finansavimą „išsimušti“ bandantis C. Boldenas.
NASA vadovas pabrėžė, jog tikimybė, kad tokie akmenys, kaip Čeliabinsko meteoritas, kirstų mūsų atmosferą yra gana menki, tačiau jis įstatymų leidėjus bandė įtikinti, kad norint kaip nors apsisaugoti nuo stambesnio grėsmę keliančio asteroido prireiktų metų.
Kongreso narys Billas Posey NASA vadovo paklausė kokios strategijos būtų imtasi, jeigu planetai grėsmę keliantis asteroidas būtų pastebėtas likus trims savaitėms iki susidūrimo.
„Jei jis atskristų po trijų savaičių... liktų melstis. Per tris savaites nieko negalėčiau padaryti, nes tai buvo atidėliojama dešimtmečiais“, - baugino C. Boldenas.
