Pavyzdžiui, kone 5 proc. ištirto mėginio sudarė anglies atomai; jie aptikti tiek mineralinėse, tiek organinėse medžiagose. Taip pat atrasta vandens molekulių – jos užrakintos molio mineraluose. Nei vienas atradimas nenustebino, daugmaž to mokslininkai ir tikėjosi.
Bet ir toks prognozių patvirtinimas yra svarbus. Be to, tolesnė analizė padės atskleisti Bennu vandens izotopinę sudėtį – kiek jame yra sunkesnės vandenilio atmainos deuterio. Anglies junginių analizė turėtų parodyti, kokios molekulės galėjo susiformuoti asteroiduose, prieš šiems pasiekiant Žemę – manoma, kad kai kurie gyvybei būtini junginiai susiformavo ne mūsų planetoje, o kitur kosmose.
Dar vienas svarbus analizės aspektas – kuo geriau suprasti asteroido struktūrą. Jau dabar žinome, kad asteroido paviršius labai minkštas, ant jo nusileidęs žmogus greičiausiai įklimptų paviršinėse dulkėse. Bennu orbita kertasi su Žemės orbita, šiuo metu egzistuoja maždaug 1 iš 1750 tikimybė, kad asteroidas susidurs su Žeme tarp 2150 ir 2300 metų.
Taigi žinodami apie asteroido struktūrą, galėsime geriau suplanuoti misiją, kuri pakeistų jo trajektoriją į nepavojingą mums. Netrukus NASA planuoja pradėti pagrindinio mėginio – maždaug 250 gramų medžiagos – analizę. Medžiaga bus padalinta 200 institucijų visame pasaulyje, tačiau bent 70 proc. mėginio bus saugiai užkonservuota ir palikta ateities kartoms.
Tokia praktika, pradėta Apollo misijų metu, užtikrina, kad pagerėjus analizės priemonėms ir metodams bus nepaliestų mėginių, kuriems tuos metodus galima būtų taikyti.