Šis planas buvo prie širdies ir ekspertams, tyrusiems „Columbia“ žūtį. Jie netgi peikė NASA už tai, kad šie dar negamina naujų kosminių aparatų.
Su laiku NASA tikisi pagaminti naujos kartos šatlą – patikimesnį galingą krovininį kosminį laivą kuris pakeistų tris „Columbia“ analogus. Tačiau iki rimto tokio aparato kūrimo planavimo gali praeiti dešimtmetis ar netgi daugiau.
Kol kas NASA skuba kurti mažą keturvietį kosminį aparatą, kuris žmones iki TKS ir atgal gabens pigiau. Šiuo metu kūrimo darbai dar yra tik braižymo lentos stadijoje.
„Svarbiausia – paprastumas ir lankstumas“, sakė Orbitinio kosminio lėktuvo programos vadovas Dennisas Smithas (Denisas Smitas). „Darome viską, ką galime, kad iki 2008 aparatas skristų“. Paties programos vadovo teigimu, šis grafikas – labai ambicingas ir įtemptas. Tačiau NASA jau turi patirties stebuklingu greičiu kuriant kosminius projektus. „Mercury“, „Gemini“ ir „Apollo“ būtų tokio planų vykdymo pavyzdžiai.
D.Smitho teigimu, svarbiausia – pagaminti kuo paprastesnį aparatą ir naudoti visas technologijas, kurios jau dabar egzistuoja. Dėl to ir šio aparato kaina nebūtų labai didelė.
Šios programos dizaino etapui skirta 2,4 mlrd. JAV dolerių (apie 7,2 mlrd. litų). Kosminiais standartais tai – nedideli pinigai. D.Smithas sakė, kad aparatas bus gaminamas naudojant jau esamas medžiagas ir technologijas. Praeityje į kai kuriuos ambicingesnius NASA projektus buvo įtraukti ir svarbūs techniniai pasiekimai, tačiau, nors tam buvo išleisti milijardai, rezultatų nebuvo.
Panašus paprastas požiūris naudotas ir praeityje, kuriant jau klasikinėmis tapusias transporto priemones. Antrojo pasaulinio karo metu buvo sukurtas džipas ir DC3 – patvarus krovininis lėktuvas, kuris po karo buvo naudojamas dar 50 metų. Šios transporto priemonės taip išpopuliarėjo dėl paprastumo, lankstumo, patvarumo, patikimumo ir santykinio pigumo.
Kosminiai lėktuvai bus pritaikyti tik dviejų rūšių užduotims: skraidinti žmones į ir iš TKS bei atlikti gelbėjimo valties funkciją – jei toks aparatas būtų prisišvartavęs prie TKS, astronautai galėtų evakuotis pavojaus atveju.
„Dvi pagrindinės priežastys, dėl kurių nespėjama darbų atlikti laiku ir didėja projektų kainos – tai reikalavimų keitimas vykdymo metu bei bandymas panaudoti technologijas, kurios nepasiteisina“, sakė projekto vadovas. „Būtent todėl turime labai tikslų reikalavimų sąrašą, kurio neplanuojame keisti. Laivas bus ruošiamas įgulos transportavimo bei gelbėjimo operacijoms“.
Preliminariais tyrimais išsirinkta keletas galimų laivo formų. Viena jų – plokščia, primenanti žuvį rają su aukštyn užriestais sparnais. Kiti – ilgesni ir siauresni, trumpais sparnais. Visi jie galėtų nusileisti nusileidimo take, kaip ir šatlas. Dar viena galima forma primena varpo formos kapsulę. Toks aparatas leistųsi su parašiutu – taip leidosi „Mercury“, „Gemini“, „Apollo“ ir „Soyuz“ kosminiai aparatai.
NASA tikisi apsispręsti ir išsirinkti vieną iš kandidatų per artimiausius mėnesius.
Kosminiame NASA aparate tilps keturi žmonės, todėl bus galima padidinti ir TKS įgulą, kuri kol kas apsiriboja trimis žmonėmis, nes vienintelis aparatas, tinkamas gelbėjimuisi avarinėse situacijose yra trivietis „Soyuz“. Prie TKS prijungus ir naująjį skraidymo aparatą, orbitinėje laboratorijoje galėtų dirbti iki 7 astronautų.
Iš pradžių naujuosius aparatus į kosmosą keltų patikimos laiko išbandytos raketos-nešėjos „Atlas“ arba „Delta“. Vėliau NASA planuoja kurti naują nešėjų kartą.
Kosminį aparatą bus galima valdyti ir iš piloto sėdynės, ir nuotoliniu būdu. Šitaip nepilotuojamas orbitinis lėktuvas į TKS galėtų gabenti nesunkius krovinius.
