Vadinamąjį „Touch and go“ (TAG) manevrą, trunkantį vos keliolika sekundžių, valdė „Lockheed Martin Space“ mokslininkai ir inžinieriai Denveryje, kur antradienį 18.12 val. vietos laiku (trečiadienį 1.12 val. Lietuvos laiku) roboto balsas pranešė: „Skelbiamas nusileidimas. Imami mėginiai.“
Istorinė misija priklausė nuo kritinio 16 sekundžių laikotarpio, kuomet kosminis zondas priartėjo prie asteroido ir paėmė daugiau nei 60 gramų masės uolienų ir dulkių mėginį.
Jei „Osiris-Rex“ sėkmingai sugrįš į Žemę 2023 m. rugsėjį, tai bus didžiausias kosminis uolienų mėginys nuo „Apollo“ misijų į Mėnulį laikų.
„Manome, kad galime sugrįžti su nedideliu paveikslėliu apie tai, kaip atrodė mūsų Saulės sistema, kokia buvo mūsų chemija prieš milijardus metų. Ten matome savo pačių ištakas, todėl darėme tiek daug, kad parsigabentume gabalėlį „Bennu“ į Žemę“, – sakė NASA mokslininkė Michelle Thaller.
Maždaug furgono dydžio „Osiris-Rex“ paskutiniuoju nusileidimo etapu sulėtėjo iki vos 10 cm per sekundę greičio. Zondas asteroidą „pabučiavo“ šiaurės ašigalyje esančiame 490 m skersmens Lakštingalos krateryje.
„Osiris-Rex“ ištiesė savo robotinę „ranką“ ir nusitaikė į 8 m skersmens zoną, o tada suspaustu azotu išlydė šiek tiek asteroido paviršiaus ir paėmė mėginį.
Tada zondas paleido variklius ir nuskrido toliau nuo „Bennu“ paviršiaus.
Visa tai įvyko maždaug 18 su puse minutės anksčiau nei apie tai sužinojo mokslininkai Žemėje dėl riboto šviesos greičio ir didžiulio atstumo iki asteroido. Pirmosios asteroido nuotraukos greičiausiai bus prieinamos tik trečiadienio vakarą.
„Osiris-Rex“ taip pat tik šeštadienį pateiks informaciją, ar surinko pakankamą kiekį dulkių mėginyje.
Mokslininkai tikisi surinkti bent jau 60 g mėginį, tačiau „Osiris-Rex“ gali gabenti iki 2 kg uolienų ir dulkių mėginį.
Kaip paaiškino „Lockheed Martin“ mokslininkė Beth Buck, iš tiesų nusileisti ant asteroido nėra įmanoma, todėl zondas „tik pabučiavo paviršių“.
