Vilniaus klubas mokslo premiją įsteigė 2021 metais. Ji skiriama už visų mokslo sričių – gamtos, technologijų, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio, socialinių ir humanitarinių mokslų darbus, tyrinėjančius Vilniaus istoriją, miesto ir miestiečių gyvenimą arba projektus, skirtus Vilniaus gerovei ir plėtrai. Konkurse kviečiami dalyvauti visų Lietuvos aukštųjų mokyklų magistrantūros ir doktorantūros studijų pakopų studentai. Šių metų pavasarį pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija naujų talentų paieškas dar sustiprino, rašoma pranešime spaudai.
Vertinimo komisija, kuriai vadovavo Vilniaus klubo tarybos pirmininkė prof. Alina Pūrienė, akcentavo nugalėtojos darbo novatoriškumą, taip pat jo aktualumą Vilniaus miesto raidai.
Nugalėtojos darbas buvo atrinktas iš vertinimo komisijai pateiktų 8 darbų. Jų autoriai tyrinėjo XIX amžiaus pradžios–XX amžiaus vidurio medines lauko duris Vilniaus senamiesčio ir Naujamiesčio gyvenamuosiuose ir visuomeniniuose pastatuose, pasyvios gynybos sistemas urbanistinėje struktūroje, Vilniaus erdves XX amžiaus antrosios pusės lietuvių literatūroje ir poetinėje kino dokumentikoje, neoficialiuosius Vilniaus urbanonimų sudarymo polinkius lietuvių jaunimo kalboje, Vilniaus Žaliojo tilto skulptūrų atvejį, permąstė Vilniaus kolektyvinius sodus ir sodininkystės mieste fenomeną, aiškinosi šiuolaikines menininkų studijas buvusio monumentaliosios dailės kombinato kontekste.
R. Povilaitytės magistro darbas nuo pirmojo iki paskutinio sakinio yra skirtas Vilniui. Už jį magistrantė gavo aukščiausius įvertinimus. Studijas universitete ji baigė su Magna Cum Laude diplomu.
„R. Povilaitytės darbas yra vienas iš pirmųjų, Lietuvoje sukūręs metodologiją išskiriančią socialiniu ir demografiniu požiūriu homogeniškas gyventojų grupes. Ši metodologija gali tapti stipria pagalbininke planuojant miesto erdves“, – sako R. Povilaitytės darbo vadovas doc. dr. Simonas Šabanovas.
Tyrimo autorė įsitikinusi, kad geodemografinis segmentavimas, klasifikuojantis smulkias teritorijas pagal jų charakteristikas, gali suteikti miestų planuotojams vertingų įžvalgų apie miesto teritorijų erdvinę ir socialinę dinamiką, o tai neabejotinai padeda veiksmingesniems ir teisingesniems planavimo sprendimams.
„Ir bakalauro, ir magistro studijų metais stengiausi, kad kiekvienas mano darbas būtų pritaikomas, naudingas visuomenei“, – sako šiandien su geografinėmis informacinėmis sistemomis dirbanti GIS analitikė. Savo mokslinį darbą ji pagrindė praktiškai – sukūrė interneto aplikaciją, kuri įrodo, kad informacinės technologijos kartu su geografija gali palengvinti valstybinių institucijų, privačių įmonių veiklą ir darbuotojų kasdienybę.
Toliau – interviu su premijos laureate R. Povilaityte.
– Raminta, kaip kilo mintis savo magistro darbą paskirti Vilniui? Ką Jums reiškia šis miestas? Kodėl pasirinkote būtent tokią kryptį?
– Vilnius man yra išties labai įvairus ir įdomus miestas. Vilniečiai tikriausiai savo galvoje turi labai aiškų vaizdą, kokie žmonės kokiose vietose gyvena. Atsikrausčiusi iš kito miesto tokių sąsajų neturėjau, todėl buvo įdomu pažiūrėti, ar statistiniai, geografiniai duomenys patvirtina įvairius stereotipus, nuomones apie tam tikras miesto vietas. Man rūpėjo atspindėti Vilniaus miesto socialinį gyventojų veidą.
Magistrantūroje studijavau Geografiją ir teritorijų planavimą, teko skaityti daugybės miestų planus, domėtis, kaip planuotojai analizuoja miestų būklę. Šios analizės dažnai būna išsamios, detalios, aprašytos dešimtyse puslapių. Tačiau jas skaitydama nesusidarydavau bendro vaizdo – kokie žmonės juose gyvena, kokie jų poreikiai, su kokiomis problemomis susiduria. Pagalvojau, o jeigu visą informaciją būtų galima susisteminti ir suklasifikuoti taip, kad viename lange matytųsi bendras vaizdas, ir tik tada gilintis į detales? Tyrinėdama universitete stengiuosi ieškoti naujų būdų, naujų idėjų, rinktis nestandartinius rezultatų pateikimo būdus, technologijas, kad tyrimas būtų ne tik skaitomas, bet ir praktiškai naudojamas. Taip kilo idėja informaciją susisteminti, suklasifikuoti ir sukurti interneto aplikaciją. Panaudojau geografines informacines sistemas (GIS), kurios leido skleisti tyrimo įžvalgas ir jomis dalytis.
– Įdomu, kaip matote šiuolaikinį miestą? Kartais juk atrodo, kad miestas gyvena savą gyvenimą, o miestiečiai – savo.
– Man pačiai labiausiai prie širdies – 15 minučių miesto koncepcija. Idealu, kai viskas, ko tau reikia, yra pasiekiama nesėdant į automobilį ir nesigrūdant viešajame transporte piko valandomis. Vilniui šiandien to dar daug kur trūksta, tačiau ir savo tyrime išskyriau kai kuriuos kvartalus kaip bundančius. Seniau Karoliniškės ar Lazdynai buvo skirti tik miegui, vadinamieji miegamieji rajonai, tačiau dabar juose atsiranda vis daugiau paslaugų, pramogų ir gyvenimas juose aktyvėja. Bent jau man, čia gyvenančiai, taip atrodo.
– Ar galima būtų vienaip ar kitaip apibūdinti Vilniaus rajonus? Kas veikia jų išsidėstymą ir kas veikia žmones, kurie nusprendžia juose apsigyventi?
– Rajonų išsidėstymą turbūt reikėtų aiškinti atsižvelgiant į istoriją, kaip kūrėsi ir vystėsi miestas. Taip pat į tai, kokius sprendimus priimdavo to meto planuotojai ir daugybę kitų veiksnių. Savo tyrime labiau gilinausi į esamą situaciją, aiškinausi, kaip dabar atrodo Vilnius ir jo gyventojai. Gyventojų pasirinkimus veikia daugybė dalykų – jų pačių preferencijos, norai, finansinės galimybės, taip pat aplinkos įtaka. Kartais priimti teisės aktai, bendrieji planai gali apriboti žmogaus norą apsigyventi tam tikroje vietoje. Visus šiuos veiksnius įvertinęs, manau, žmogus pasirenka optimalią vietą gyvenimui ir, kaip teigia įvairios mokslo teorijos, panašūs žmonės yra linkę telktis vienas šalia kito.
– Buvo laikas, kai niekas nenorėjo pažiūrėti į Naujininkus ir Naujamiestį. Šiandien tai – geidžiamos vietos gyventi. Kaip nutinka, kad rajonai tampa madingi?
– Na, tokios seniūnijos anksčiau turėjo labai aiškią funkciją – tai buvo pramoninės zonos. Jos nebuvo skirtos gyventi, – miestas buvo suskaidytas į aiškias funkcines zonas, kur žmonės turi dirbti, o kur – gyventi. Šiandien šiose vietose vyksta intensyvi konversija, kai gamyklos tampa menininkų erdvėmis ar moderniais loftais. Kartu tokias teritorijas bandoma atgaivinti, gerinant fizinę aplinką, skatinant ekonominį, socialinį aktyvumą. Labai svarbu ir tai, kad šios vietos yra arti centrinės miesto dalies – kultūra, pramogos, naktinis miesto gyvenimas pasiekiamas lengvai.
– Savo tyrime darote prielaidą, kad asmenys, turintys panašias socialines pozicijas, vertybes ir lūkesčius, paprastai gyvena šalia. Laikui bėgant, jie sukuria gyvenamosios aplinkos socialinį veidą. Kaip, jį žinodami, architektai ir miesto planuotojai galėtų kurti miestą?
– Apie tai yra sukurta nemažai teorijų, tačiau visos jos apibendrina, kad gyventojai renkasi savo gyvenamąją vietą pagal preferencijas, savo galimybes, tačiau jų sprendimą taip pat veikia – riboja arba įgalina – aplinka, įstatymai, miestų planai, socialinės normos ir panašiai. Šių veiksnių santykis ir nulemia, kur vienokie ar kitokie miesto gyventojai apsistoja. Turbūt kiekvienas vilnietis, išgirdęs vienos ar kitos Vilniaus seniūnijos pavadinimą, savo galvoje turi aiškų įsivaizdavimą, kokie žmonės jose gyvena.
Paminėsiu sovietmečio pavyzdį, kai pradėjus kurti pramoninius rajonus aplink geležinkelį pietinėje miesto dalyje buvo apgyvendinta daug darbininkų iš kitų Sovietų sąjungos respublikų. Tai lėmė, kad šios teritorijos šiandien turi labai ryškų socialinį veidą. Tuo metu toks buvo miesto planuotojų sprendimas. Iš esmės erdvėms identitetą suteikia žmonės. Tai suprasdami planuotojai šiandien galėtų priimti sprendimus, kaip situaciją keisti. O gal ir nereikia keisti, tik palaikyti gerą įvaizdį?
Aplikaciją, kurią sukūriau, peržiūrėjo nemažai žmonių, labai tikiuosi, kad kažkas iš jos pasisėmė naujų idėjų.
– Galbūt Jūsų atlikti tyrimai griauna įsisenėjusius mitus?
– Mitų turbūt negriauna, labiau paaiškina tam tikras nuostatas, nusistovėjusį požiūrį į tam tikras teritorijas.
– Vilniaus gyventojus suskirstėte į 9 segmentus, kuriems suteikėte kodinius pavadinimus. Kaip sugalvojote tokius socialinių grupių apibūdinimus: individualistai, tušti lizdai, karjeros link, jaunos šeimos, daugiatautė kaimynystė.
– Tiesą sakant, turbūt tai buvo pati sunkiausia darbo dalis. Šiais laikais įvairiausių, kiekvienam prieinamų duomenų kiekis yra didžiulis, apdoroti, suprasti šiuos duomenis ir informaciją tikrai nėra lengva. 2021 metų gyventojų ir būstų surašymo duomenyse yra daugiau nei 50 įvairiausių rodiklių, kurie apibūdina mus, miesto gyventojus. Kai tyrėjas iškrato, išnarplioja šiuos duomenis, susidaro bendrą paveikslą. Kur kas sunkiau jį suprantamai pateikti visiems. Narpliodama rodiklius, jų kombinacijas, aiškindamasi, kaip jie skiriasi nuo kitų vietų, bandžiau rasti tinkamą gyventojų apibūdinimą keliais žodžiais.
Man atrodo, labai svarbu, kad mokslas ir mokslo darbai būtų suprantami kiekvienam, kad kiekvienas galėtų iš tos informacijos kažką sau pasiimti, gal net panaudoti. Norėjau, kad perskaitęs mano darbą žmogus galėtų peržiūrėti kurį nors Vilniaus kvartalą ir perskaitęs jo pavadinimą prieš akis iškart matytų ten gyvenančių žmonių paveikslą.
– Kaip manote, ar Jūsų tyrimas gali padėti žmonėms, renkantis gyvenamąją vietą?
– Aš manau, kad pirmiausia mano tyrimas galėtų būti priemonė pažinti miesto gyventojus tiems, kurie priima sprendimus ir planuoja miestus. Galbūt ji padėtų užmegzti ryšį su bendruomenėmis, nes geodemografinis segmentavimas gali padėti miestų planuotojams nustatyti unikalius kiekvienos kaimynystės ar kvartalo poreikius ir iššūkius, sukurti jiems pritaikytas strategijas.
Na, o žmonės, kuriems Vilnius gal nėra gerai pažįstamas, mano aplikaciją galbūt irgi galėtų naudoti kaip susipažinimo priemonę.
– Už savo darbą neseniai buvote įvertinta Vilniaus klubo premija. Ką jums reiškia šis įvertinimas? Kur jis veda toliau?
– Bet kuris įvertinimas yra labai malonus. Džiaugiuosi, kad pavyko savo tyrimą pateikti taip, jog jis sulaukė susidomėjimo ir universitete, ir iš kolegų, ir iš Vilniaus klubo. Tačiau šis darbas buvo tik pirmasis mėginimas, įvertinimas motyvuoja tęsti, tobulinti tai, kas jau buvo atlikta. Galbūt, kai šiek tiek pailsėsiu, tai bus postūmis doktorantūros studijoms.
