Australijos mokslų akademijoje paskaitą skaičiui Kanberos universiteto Taikomosios ekologijos instituto mokslininkė Jennifer Graves pasakojo, kaip sterblinių gyvūnų genomas atskleidė genetines paslaptis, iš kurių galima spręsi apie žmonijos ateitį.
„Lytys – viena bėda, vertinant genetiškai. Chromosomos, pernešančios lytį lemiančius genus, praranda aktyvius fragmentus, todėl susiduriama su problema, kad vyrai ir moterys turi skirtingas genų dozes. Vyrai turi tik vieną X chromosomos kopiją, kurioje yra daugiau nei tūkstantis genų, o Y chromosomoje genų yra vos 45. jei vienas iš jų mutuoja, atsarginės kopijos nėra“, - liūdnas vyrų lyties perspektyvas aiškino genetikė.
Prof. J. Graves yra evoliucijos genetikė, dirbanti su Australijos gyvūnais: kengūromis, ančiasnapiais, Tasmanijos velniais ir ropliais. Jos vadovaujama mokslininkų grupė, pasinaudodama tolimu šių gyvūnų genetiniu ryšiu su žmonėmis, nustatinėja, kaip vystėsi genai, chromosomos, genų reguliacijos sistemos, kaip jos veikia visose gyvūnų rūšyse, taip pat žmonėse.
Laboratorijoje palyginę DNR sekas mokslininkai sugebėjo išsiaiškinti kokių genų yra lytį lemiančiose chromosomose ir kaip šie genai veikia, taip pat nustatė žmogaus lytį lemiančių genų bei chromosomų kilmę, funkciją ir likimą. Palyginimo duomenys leido prognozuoti, kad po kelių milijonų metų Y chromosoma išnyks.
„Galima būtų pamanyti, kad kažkas tokio svarbaus, kaip lytys, evoliucijos eigoje neturėtų keistis. Bet yra visiškai priešingai. Lytį lemiantys genai ir chromosomos susinaikina akimirksniu, jeigu vertintume evoliucijos laikotarpiais. Jeigu chromosoma įgyja naują lytį lemiantį geną, tai yra tarsi mirties bučinys. Tokia chromosoma degeneruoja greitai ir neišvengiamai“, - tikina profesorė.
