Paragavo – ir pasiūlė daugiau niekam to nedaryti. Skonis buvo bjaurus.
Tyrimo vadovė ir priešistorinio vandens gurmanė B. S. Lollar leidiniui „LA Times“ nusakė fizikines skysčio savybes. Koks gi tas vanduo? Sūrokas, klampus, o sąveikaudamas su oru įgyja švelniai apelsininę spalvą.
Bet iš kur gi tokios žinios apie skonį? Geras klausimas – jis kilo ir „LA Times“ žurnalistams. O B. S. Lollar į jį atsakė visiškai atvirai: „Tenka pripažinti, kartkartėmis jo paragaudavau. Jo skonis bjaurus. Jis gerokai sūresnis už jūros vandenį. Tikrai nenorėtumėte tokio skysčio gerti“.
Sprendžiant pagal mokslininkės žodžius, ji šio galbūt net 2,5 mlrd. metų senumo vandens ragavo ne vieną kartą. Galima manyti, kad pirmą kartą ji tai padarė vardan mokslo – ir šiuo atveju galima pagirti jos drąsą. Tačiau vėlesnių ragavimų motyvai yra labiau migloti. Ypač žinant, kad mokslo pasaulis vis dar laukia informacijos, ar šiame vandenyje yra senovinių gyvybės formų liekanų. Tik kad kartą išgertas vanduo moksliniams tyrimams tampa nelabai tinkamu, rašo gizmodo.com.
Mokslininkė tikina, kad vandens ragavimas yra greitas, nors ir nelabai švarus būdas nustatyti, koks vanduo yra senesnis: kuo senesnis, tuo sūresnis.
