L. Basel-Salmon prisimena, kad domėtis gamtos mokslais pradėjo dar vidurinėje mokykloje. Be to, meilės mokslui ir medicinai Lina galėjo pasimokyti ir iš savo tėvų. Jos tėvas Vladas Vanagas buvo žinomas Lietuvos fizikas, o mama Neta Vanagienė dirbo Vilniaus miesto klinikinės ligoninės nefrologijos skyriuje.
Kodėl jauna mokslininkė išvyko į Izraelį? Kuo skiriasi sveikatos apsauga Lietuvoje ir Izraelyje? Kuo ypatingi lietuvių genai? Apie visa tai DELFI pasikalbėjo su profesore L. Basel-Salmon.
– Kodėl susidomėjote genetika? Kuo Jus patraukė būtent ši sritis?
– Genetika susidomėjau dar nuo mokyklos laikų – suprasti paveldimumo dėsnius man atrodė labai svarbu, pradžių pradžia. Neblogai pasisekė atsakyti į genetikos klausimus biologijos olimpiadoje, o tai paskatino dar labiau gilintis į šią sritį. Didelis nuopelnas priklauso mano biologijos mokytojai Eleonorai Žilėnienei iš tuometinės 22 vidurinės mokyklos, kuri mane prikalbino dalyvauti olimpiadoje.
– Kada ir kodėl nutarėte išvykti į Izraelį? Kokia buvo gyvenimo ir darbo pradžia šioje šalyje?
– Nutariau išvykti į Izraelį praėjus maždaug metams po to, kai pabuvojau ten kaip turistė. Man ši šalis labai patiko – ypatingai žmonių meilė savo šaliai ir patriotizmas. Be to, buvo aišku, kad ten yra geros profesinio augimo galimybės.
Pradžia, kaip ir visos pradžios, buvo sunki. Kai atvykau, neturėjau kur apsistoti, todėl teko nakvoti balkone pas močiutės pažįstamus. Teko intensyviai mokytis kalbą, priprasti prie visiškai kitokio žmonių mentaliteto, klimato ir maisto. Tik atvažiavusi, iškart puoliau prie mokslų – baigiau doktorantūrą molekulinės biologijos srityje, paskui baigiau vaikų ligų ir genetikos rezidentūrą. Iš viso mokiausi dar 10 metų.
Baigusi mokslus, dirbau gydytoja genetike, kiek vėliau pradėjau vadovauti Schneider ligoninės genetikos skyriui, o vėliau ir visam Rabin Medicinos centro genetikos institutui.
Dirbau klinikinį darbą ir tuo pačiu metu atlikinėjau daug mokslinių tyrimų – aprašiau daugiau kaip 20 naujų genetinių ligų ir genų, sukeliančių šias ligas.
Šiandien jau galiu pasakyti, kad pilna adaptacija Izraelyje, kol pasijutau laiminga ir esanti savo vietoje, užtruko apie 10 metų. Dar ir dabar ilgiuosi pilko debesuoto lietuviško dangaus, lietaus, juodos duonos, knygų lietuvių kalba, Vilniaus universiteto studentų kiemo teatro ir jo vadovės Marijos Misiūnaitės bei Liepaičių choro. Vaidinau ir dainavau daug metų.
– Domitės personalizuota medicina. Kas tai yra ir kuo ji svarbi?
– Personalizuota medicina padeda pritaikyti ligos gydymą, kuris priklauso nuo specifinio genetinio pakitimo. Tai galima taikyti tiek vėžio, tiek ir įvairių genetinių ligų gydymui. Vienok, svarbu žinoti, kad toks gydymas įmanomas tik retu atveju, todėl ligų prevencija yra nepaprastai svarbi.
– Kokie naujausi pasiekimai genetikos srityje?
– Šiais laikais galima perskaityti mūsų viso genomo seką per kelias dienas ir palyginus nebrangiai. Tai suteikia labai daug informacijos. Pagrindinė užduotis artimiausiais metais yra susieti genetinę informaciją su simptomais ir ligomis. Svarbu suprasti, kaip pilnai iššifruoti tai, kas užkoduota genuose.
Kita svarbi užduotis yra plačiau taikyti genetinį skriningą – jį pritaikius galima sužinoti, ar nėštumą planuojanti pora turi padidėjusią riziką susilaukti genetine liga sergančio vaiko. Paskutiniu metu atsirado daug įvairių genetinio skriningo tyrimų. Jų pagalba galima ištirti šimtus įvairių ligų.
– Kuo skiriasi medicina ir sveikatos priežiūros sistema Izraelyje ir Lietuvoje?
– Izraelyje daugelis genetinių tyrimų yra apmokami valstybės, taip pat daug dėmesio skiriama profilaktikai. Nors nestinga ir problemų – Izraelyje tenka laukti labai ilgai, kad patektum pasikonsultuoti su gydytoju genetiku. Lietuvoje taip pat yra vis daugiau ir daugiau genetinių tyrimų galimybių, išvystytos genetinio sekvenavimo technologijos. Labai artimai bendradarbiauju su daktare Virginija Ašmoniene iš Kauno klinikų.
– Viename iš interviu su Jumis skaičiau, kad daugelio lietuvių genai labiau atsparūs AIDS ir ŽIV infekcijai. Kuo dar ypatingi lietuvių genai?
– Yra specifinių genetinių pakitimų, kuriuos galima rasti tiriant tam tikromis ligomis sergančių lietuvių kilmės žmonių genomą. Pavyzdžiui, galima rasti specifinį pakitimą gene, sukeliančiame krūties ir kiaušidžių vėžį. Šis pakitimas yra palygti dažnas tarp lietuvių, sergančių šiomis vėžio formomis, tačiau tai nereiškia, kad lietuviai turi didesnę tikimybę susirgti, tai tik padeda genetikams nuspręsti, kokiu būdu yra geriau atlikti genetinį tyrimą.
