Kaip susiformuoja duobės jūroje?
„Lietuvos Baltijos jūros pakrantė yra ypatinga ne tik savo smėlėtais paplūdimiais, bet ir seklia priekrante. Ir nors Lietuvai priklausančio Baltijos jūros kranto yra tik kiek daugiau nei 90 km, sekli priekrantė sudaro didžiąją dalį centrinės Baltijos jūros dalies. Šiauriau esančioje Rygos įlankoje, piečiau – Gdansko įlankoje hidrodinaminiai procesai veikia kitaip nei pas mus.
Dėl smėlio sankaupų ir judėjimo priekrantėje po vandeniu susidaro sėkliai. Tai – povandeniniai smėlio kalniukai, kurių aukštis gali siekti nuo keliolikos centimetrų iki pusės metro. Juos turbūt yra pastebėjęs dažnas poilsiautojas: štai – gilu, kur jau galima plaukioti, o paeini truputį toliau nuo kranto – vėl gylio tik iki kelių.
Audros perklosto sėklius. Bangos priedugnyje sukelia sroves, kurios perneša smėlį. Keliaudamos kranto link, bangos „renkasi“ kelią, kuris leistų prarasti mažiausią kiekį savo energijos (t.y. keliauja ten, kur sekliau), ten suneša smėlį. Taip krante formuojasi iškyšuliukai ir įlankėlės, kurių dydis priklauso nuo vyraujančių bangų ilgio. Ten, kur krante atsiranda iškyšulys, ten bus seklu ir saugu maudytis, o įlankėlės vidury mes turėsime susidarančią protrūkio srovę, dėl kurios formuosis duobė (suardytas sėklius).
Protrūkio srovės (angl. rip currents) formuojasi visur, kur krantą pasiekia ilgos bangos. Srovės greitis gali siekti iki 80 km/h. Vizualiai duobės vieta yra matoma, ten nėra bangų gožos, kitaip tariant – bangos nelūžta. Tad poilsiaujant prie jūros visada saugiau eiti į bangas, nei ten, kur ramus vanduo.
Moksliniais tyrimais pagrįsti patarimai pagal dr. Loretą Kelpšaitę-Rimkienę, kurie padės kaip išgyventi patekus į protrūkio srovę:
1. Neplaukite prieš srovę;
2. Stenkitės plaukti lygiagrečiai krantui, taip pasieksite seklumą;
3. Plūduriuokite ant vandens paviršiaus: 80 proc. vandens masės lieka bangų gožos zonoje, t.y. net jei jus neša protrūkio srovė, po kelių minučių jus gali grąžinti į artimiausią seklumą;
4. Plūduriuodami stenkitės atkreipti į save gelbėtojų dėmesį mojuojant;
5. Neikite maudytis vienas. Nesimaudykite ten, kur nėra žmonių.
Primename, kad prieš keletą metų socialiniuose tinkluose ir vaizdo įrašų platformose paplito aiškinamasis vaizdo siužetas apie Baltijos jūros pavojus, duobes ir sroves, kuriuo pasidalijo Andrejus Ispodnikovas. Jį galite galite pamatyti prisegtame vaizdo siužete:
Gelbėtojo patarimai
Kaip anksčiau portalui Delfi sakė „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas, uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas Aleksandras Siakki, srovės jūroje susidaro bangoms išsiliejant į krantą ir kai vanduo turi grįžti atgal į jūrą. Grįžti lengviausia pro ten, kur yra duobė. Taip susidaro pavojingos srovės, traukiančios tolyn į jūrą ir neleidžiančios grįžti į krantą.
A. Siakki teigimu, duobės gali prasidėti ir prie pat kranto, ir 10–20 metrų atstumu nuo kranto – viskas priklauso nuo jūros dugno reljefo. Duobės būna skirtingo dydžio – jų atstumas gali siekti 10 metrų, 20 metrų, 5 ar 2 metrus. Žmogui pakliuvus į tą duobę, atgalinė srovė neleidžia grįžti atgal į krantą. Čia tas pats, kaip plaukti upėje prieš srovę.
Jeigu plaukdami jūroje pajutote, kad pakliuvote į atgalinę srovę, uostamiesčio paplūdimių gelbėtojų vadas pirmiausia pataria nepanikuoti ir stengtis neeikvoti savo energijos – tai svarbiausia taisyklė, kuri padės išplaukti į krantą.
„Pirmiausia svarbu nepanikuoti, nusiraminti ir laikytis vandens paviršiaus. Neeikvoti daug energijos ir nebandyti plaukti į krantą. Svarbu stebėti bangavimą, kad banga neužlietų žmogaus ir jis neprigertų. Kai negali grįžti į krantą, turi plaukti į jūrą, žiūrint, iš kur pučia vėjas, iš lėto plaukti į šoną arba kairėn, arba dešinėn. Paprasčiausiai plaukite link tų bangų, kurios lūžta, kur matosi jų keteros – tos bangos jums padės išplaukti į krantą“, – pataria A. Siakki.
Tose jūros vietose, kur yra duobės, įprastai nematyti gražiai lūžtančių bangų – jose vyksta chaotiškas bangavimas, tačiau bangos nelūžta. Taigi, svarbu einant maudytis pastebėti tokias vietas ir jų vengti – saugiau maudytis ten, kur matote, kad bangos gražiai lūžta. Suprasti, kur maudytis saugu, padeda ir budintys gelbėtojai.
