Oksfordo universiteto ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai šį Alzheimerio ligos testą rengė apie dešimt metų. Po tokio ilgo išbandymų laikotarpio jie gali užtikrintai teigti, kad pagaliau pavyko išskirti 10 baltymų, kurie signalizuoja apie artėjančią ligą. Artimiausiu metu bus pradėti klinikiniai tyrimai su žmonėmis nesergančiais Alzheimerio liga – jų metu bus bandomi vaistai, galintys sustabdyti šios ligos progresavimą.
Alzheimerio liga dažniausiai suserga vyresnio amžiaus žmonės – apie trečdalį vyresnių nei 65 metų žmonių miršta, sirgdami sunkesne ar lengvesne šios ligos forma. Mokslininkai mano, kad šį susirgimą sukelia amiloidų (baltymų fragmentų) plokštelių kaupimasis tarp galvos smegenų neuronų bei neurofibrilių rezginių susipynimas. Amiloidų apnašos trukdo neuronams kontaktuoti tarpusavyje, o susipynę neurofibrilių rezginiai sutrikdo maisto medžiagų apytaką galvos smegenų ląstelėse. Abu procesai skatina galvos smegenų ląstelių žūtį, todėl smegenys traukiasi, kas sukelia negrįžtamų simptomų laviną.
Vienintelis patikimas būdas diagnozuoti šią ligą – išanalizuoti paciento smegenis po mirties. Žinoma, gyviems pacientams liga nustatoma pagal įvairius kitus simptomus: atminties praradimus, kalbos ir judėjimo sutrikimus, nuotaikų, asmenybės ir elgesio pokyčius.
Alzheimerio ligos išgydyti kol kas neįmanoma – galima nebent palengvinti jos simptomus. Yra viena vaistų grupė – acetilcholinesterazės inhibitoriai, kurie neleidžia skaidyti fermento, būtino nervų ląstelių komunikacijai vykti. Deja, šie vaistai dažniausiai tik stabilizuoja ligos progresavimą. Yra ir kitų vaistų, tačiau dauguma jų nebuvo sėkmingi klinikiniuose tyrimuose.
Todėl mokslininkai priėjo išvados, kad kai Alzheimerio liga diagnozuojama pagal išorinius simptomus, ji būna taip stipriai pažengusi, kad nebelieka vilčių atkurti pažeistas smegenis. Tai reiškia, kad Alzheimerio liga žmogaus smegenis pradeda veikti dešimt metų anksčiau nei pasirodo pirmieji jos požymiai. Todėl medikai ir mokslininkai daro prielaidą, kad dauguma vaistų, kurie nepadeda pacientams su dabartiniais metodais diagnozuota Alzheimerio liga, gali padėti žmonėms su ankstesnėmis susirgimo stadijomis.
Tad gyvybiškai svarbiu aspektu tampa kuo ankstesnis paslėptų ligos simptomų suradimas. Žmogaus kraujyje yra apie 26 baltymus, susijusius su pokyčiais, kuriuos patiria žmonės, sergantys Alzheimerio liga. Tad Oksfordo universiteto ir Londono Karališkojo koledžo mokslininkai išskyrė dešimt svarbiausių baltymų, 87 procentų tikslumu parodančių, kad pacientas beveik tikrai per artimiausius metus susirgs Alzheimerio liga.
Mokslininkai panaudojo duomenis iš trijų tarptautinių tyrimų, buvo paimti kraujo mėginiai iš 1148 pacientų, iš kurių 476 sirgo Alzheimerio liga, 220 turėjo atminties sutrikimų, o 452 nerodė visiškai jokių ligos požymių. Taip tyrėjai išskyrė 16 baltymų, susijusių su smegenų susitraukimu ir atminties praradimu – dešimt jų buvo tiesiogiai susiję su Alzheimerio liga.
Visiems pacientams prieinamu testas taps po dviejų ar penkių metų. Tuo pačiu, kyla etinė dilema, kaip sąlyginai gerai besijaučiančius pacientus paveiks tokios slegiančios diagnozės. Tad medikai spėja, kad testas nebus plačiai taikomas, kol nebus surastas bent kiek sėkmingas gydymo būdas.
