Diskutuojama, kokia galėtų būti šių dumblių kilmė. Tačiau Biagio Di Mauro iš Italijos nacionalinės tyrimų tarybos teigia, kad rožinės spalvos sniegas, pastebėtas kai kuriose Presenos ledyno vietose, veikiausiai atsirado dėl tų pačių dumblių, kurių aptinkama ir Grenlandijoje, rašo sciencealert.com.
„Šie dumbliai patys savaime nėra pavojingi – tai natūralus reiškinys, pasirodantis pavasario ir vasaros laikotarpiais daugiausia vidutinių platumų, bet taip pat ir ašigalių regionuose“, – aiškina B. Di Mauro, anksčiau tyrinėjęs dumblius Morteračo ledyne Šveicarijoje.
Šis augalas, žinomas kaip Ancylonema nordenskioeldii, dažniausiai yra sutinkamas vadinamojoje Grenlandijos Tamsiojoje zonoje, kurioje taip pat sparčiai tirpsta ledynai.
Paprastai ledas gali atgal į atmosferą atspindėti daugiau nei 80 proc. jį pasiekiančios Saulės spinduliuotės, tačiau jei atsiranda dumblių, kurie tamsina ledą, tada jis sugeria šilumą ir greičiau tirpsta.
Kuo daugiau dumblių atsiranda, tuo ledas tirpsta sparčiau. Dumbliai gauna jiems būtino vandens ir oro ir suteikia rausvą atspalvį baltiems Paso Gavios ledynams 2618 m aukštyje.
„Viskas, kas tamsina sniegą, skatina jo tirpimą, nes tai greitina spinduliuotės sugertį“, – teigia B. Di Mauro.
„Mes stengiamės kiekybiškai įvertinti ne vien tik žmogaus, bet ir kitų reiškinių poveikį Žemės perkaitimui“, – teigė mokslininkas, pabrėžęs, kad dumbliams įtakos gali turėti ir kopinėtojai bei slidinėtojų keltuvai.
Turistai sielojasi dėl klimato pokyčių ledyne.
„Planetos perkaitimas jau yra problema, ir mums tikrai nereikia dar ir dumblių. Deja, mes darome neatitaisomą žalą. Manau, jau pasiekėme tą tašką, kai kelio atgal nebėra“, – sako turistė Marta Durante.
Elisa Pongini iš Florencijos teigė jaučianti, kad iš Žemės „sulaukiame atpildo už viską, ką jai padarėme“.
„2020-ieji yra ypatingi metai – šiemet nutiko siaubingų dalykų. Man regis, atmosferiniai reiškiniai vis prastėja, klimato kaita tampa vis akivaizdesnė“, – kalbėjo turistė.
