Nenuostabu, kad CME aptikimas ir prognozavimas yra vienas svarbiausių Saulės stebėjimų uždavinių. Šiuo metu CME aptinkami tik tuo metu, kai nutolsta pakankamai toli nuo žvaigždės, kad būtų matomi nuotraukose uždengus patį žvaigždės diską. Tai ypač trukdo aptikti pavojingiausius, į Žemę nukreiptus, CME, nes tiesiai iš Žemės jų aptikti praktiškai neįmanoma iki jiems gerokai pasistumiant mūsų link.
Dabar mokslininkai sukūrė metodą, kuriuo CME identifikuoti galima vos tik jis ima formuotis. Metodas paremtas neseniai padarytu atradimu, kad CME formavimosi metu toje Saulės vietoje susilpnėja ultravioletinė ir rentgeno spinduliuotė.
Taip nutinka todėl, kad CME sudaranti vainiko medžiaga ima kilti ir pūstis, taip sumažėja vainiko tankis ir nebelieka kam skleisti energingų spindulių. Tyrimo autoriai padarė prielaidą, kad besiformuojantis CME yra kūgio formos, ir sumodeliavo daugybę galimų plitimo scenarijų. Juose buvo keičiamas kūgio plotis, kryptis, šaltinio padėtis Saulės paviršiuje ir kiti parametrai. Kiekvienu atveju apskaičiuota, kaip dėl CME pakinta vainiko spinduliuotė, matoma paprastose dvimatėse nuotraukose.
Tada tyrėjai sukūrė algoritmą, kuris pagal dvimatę nuotrauką nuspėja labiausiai tikėtinus CME parametrus. Algoritmo veikimą jie patikrino naudodami dviejų senų, dar 2011 metais įvykusių, CME duomenis. Šie išsiveržimai buvo stebimi labai detaliai, tad turime aiškią informaciją apie jų trimatę struktūrą ir eigą.
Algoritmas, turėdamas vien iš Žemės darytas dvimates nuotraukas, labai gerai atkūrė trimačius įvykių parametrus. Taigi panašu, kad metodą bus galima taikyti toliau stebint Saulės aktyvumą ir laukiant pavojingo mums išsiveržimo. Dabar, kai Saulės aktyvumas artėja prie maksimumo, tai ypač svarbu.
Tyrimo rezultatai arXiv.