Tokią išvadą pateikė Londono universitetinio koledžo, Mančesterio universtiteto, Oksfordo universiteto (visi JK) ir Oklendo universiteto (Naujoji Zelandija) mokslininkai, ištyrę evoliucinę gyvenimo poromis istoriją.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad po monogamijos atsiradimo patinams tapo labiau įprasta rūpintis savo palikuonimis. O tos rūšys, kuriose tėvai rūpinasi savo mažyliais, ne tik apgina juos nuo galimų kaimynų patinų išpuolių, bet ir dalinasi rūpinimosi vaiku naštą.
Londono universitetinio koledžo antropologas Dr. Kitas Opie, vadovavęs tyrimui, kurio rezultatus publikavo PNAS, sakė: „Tai yra pirmas kartas, kuomet monogamijos evoliucijos teorija buvo ištirta sistemingai, įrodant, kad monogamijos variklis buvo infanticidas. Tokiu būdu užbaigiamas ilgą laiką netilęs ginčas apie primatų monogamijos kilmę“.
Naujagimiai būna pažeidžiamiausi tuomet, kai yra visiškai priklausomi nuo savo motinų, mat motinos, besirūpindamos lėtai besivystančiais mažyliais, atideda pastojimo galimybę. O tai yra neparanku negiminingiems patinams, kurie gali nuspręsti pagreitinti kitą pastojimą sunaikindami esamus mažylius. O dalijantis rūpinimosi mažyliais našta patrumpinamas naujagimio priklausomybės periodas, todėl patelės gali daugintis greičiau.
Papildoma rūpinimosi mažyliais naštos pasidalijimo nauda – kad patelės gali susilaukti „brangesnių“ palikuonių. Gyvenant sudėtingose bendruomenėse reikalingi gana rimti kognityviniai sugebėjimai, todėl daugelio primatų smegenys yra didelės ir, biologiniu požiūriu, brangios.
Didelių smegenų užauginimas yra ne tik brangus – palikuonys su didesnėmis smegenimis bręsta lėčiau. Rūpinimosi mažyliu naštą galintys pasidalinti rūpestingi tėčiai yra viena iš priežasčių, galinčių paaiškinti dėl ko žmonių smegenys išsivystė iki tokio dydžio. Unikalūs primatų atstovai – žmonės – turi labai ilgas vaikystes, nors motinos naujų palikuonių gali susilaukti labai greitai, lyginant su kitomis žmogbeždžionėmis.
Iki šiol buvo pasiūlyta ne viena hipotezė, galimai paaiškinanti žinduolių monogamijos priežastis: kad tėčių teikiama globa sumažina palikuonių turėjimo kainą, kad patinai saugo pateles nuo konkuruojančių patinų, kad patinai nuo kitų patinų saugo savo palikuonis.
Norėdami nustatyti monogamijos vystymosi priežastis, mokslininkai rinko duomenis apie 230 primatų rūšių. Surinkti duomenys buvo panaudoti braižant rūšių sąsajas parodančius „genealoginius medžius“. Naudojantis statistiniu Bajeso metodu buvo atlikti milijonai modeliavimų, siekiant nustatyti kiek modeliavimo rezultatai atitinka realų rūšių tarpusavio sąsajų medį. Rezultatai leido nustatyti, ar skirtingos elgsenos išsivystė skirtingais laikais, o jeigu taip – kokia elgsena išsivystė anksčiau.
O pagal tai mokslininkai galėjo nustatyti ir tam tikrų savybių išsivystymo laikus bei įrodyti, kad patinų vykdomas infanticidas yra priežastis, dėl kurios primatai perėjo nuo poravimosi su daugybe patinų prie monogamijos.
Mančesterio universiteto mokslininkė Dr Susanne Shultz sakė: „Šis tyrimas žavingas tuo, kad jis suteikia mums galimybę pažvelgti į savo evoliucinę praeitį ir suprasti veiksnius, dėl kurių tapome tokiais žmonėmis, kokiais esame. Kai tėčiai nusprendžia nepalikti mamų ir rūpintis savo mažyliais, mamos įgyja galimybę keisti savo reprodukcinius sprendimus ir susilaukti daugiau, protingesnių palikuonių“.
