Naujas diskusijas išprovokavo JAV socialinės tarnybos ir sveikatos apsaugos nacionalinės toksikologijos ministerijos atliktas tyrimas.

Mokslininkai aptiko ryšį tarp mobiliųjų telefonų ir vėžio.

Eksperimento metu, švitindami žiurkes, mokslininkai nustatė, kad yra ryšys tarp auglių atsiradimo ir radijo dažnių spinduliuotės. Šiuo atveju įdomu tai, kad ši priklausomybė tarp patelių neatsiskleidė, tačiau tarp žiurkių patinėlių nustatyti dviejų tipų augliai.

Dvejus metus trukusiame tyrime buvo naudojama daugiau nei 2,5 tūkst. žiurkių. Jos periodiškai buvo įleidžiamos į specialias kameras su to paties pobūdžio spinduliuote kaip ir skleidžiama mobiliųjų telefonų (ištirti populiarūs 900 MHz ir 1900 MHz dažniai). Žiurkės buvo švitinamos po 10 minučių su 10 minučių pertrauka 18 valandų per parą, tai yra apie devynias suminio poveikio valandas.

Netikėti ryšio tarp telefono ir vėžio rizikos tyrimo rezultatai verčia susimastyti apie atsargumo priemones, pavyzdžiui, nešioti telefoną atokiau nuo kūno ir pokalbiams naudoti laisvų rankų įrangą tam, kad nelaikyti prietaiso prie ausies.

Kol kas neaišku kokį poveikį sričiai turės eksperimentų rezultatai, bet JAV Federalinės ryšių komisijos atstovas pažymėjo tokių tyrimų svarbą ir pažadėjo atsižvelgti į juos kuriant organizacijos taisykles.

Tačiau Didžiosios Britanijos mokslininkai pabrėžia, kad didžiulis tyrimas su žmonėmis neaptiko jokių įrodymų, kad mobilieji telefonai keltų grėsmę žmonių sveikatai, ir sako, kad naujas tyrimas nėra pakankamai stiprus, kad priverstų susirūpinti, rašo dailymail.co.uk.

Mokslų daktaras Rodney Croftas, vadovaujantis Australijos elektromagnetinių bioefektų tyrimų centrui, sakė: „Šiuo metu šis tyrimas nesuteikia jokio pagrindo atsisakyti dabartinės mokslinės išvados, kad mobiliųjų telefonų spinduliuotė neturi įtakos sveikatai.“

Kaip rašo independent co.uk, ši studija buvo viena didžiausių ir giliausių analizių, atliktų šioje tyrimų srityje, nagrinėjant mobiliųjų telefonų ir vėžio ryšį. JAV Vyriausybei ji kainavo apie 25 mln. dėl ilgalaikio ir nenutrūkstamo tyrimų proceso.

Pirmą kartą mokslininkų bendruomenė dėl šio klausimo susipyko dar 1990 m. Daugelis tyrimų, kuriuose šis ryšys buvo atrastas, buvo laikomi per mažos minties arba abejotinos metodologijos tyrimais.