aA
Su koronaviruso SARS-CoV keliama globalios pandemijos grėsme teko susidurti prieš 17 metų. Operatyvios pastangos ir efektyvus infekcijos protrūkių suvaldymas davė norimus rezultatus: blogiausio pasaulio populiacija tąsyk išvengė.
Mokslininkai išsiaiškino priežastį, kodėl naujasis koronavirusas toks agresyvus: primena Ebolą ir ŽIV
© DELFI / Domantas Pipas

Šįkart pasisekė kur kas mažiau. Klausimas, kodėl SARS-CoV-2 yra daug labiau užkrečiamas negu jo pirmtakas, tebėra neatsakytas. Tiesa, atsakymas į jį nebeatrodo toks neaiškus: mokslininkai teigia išsiaiškinę dar vieną būdą, kaip virusas patenka į mūsų organizmo ląsteles.

Vokietijos Miuncheno technikos ir Suomijos Helsinkio universitetų mokslininkai atliko tyrimą, per kurį buvo atkreiptas dėmesys į receptorių neuropiliną-1, suteikiantį naujajam koronavirusui papildomų galių apkrėsti žmogaus organizmą.

Ypač gausia šio konkretaus baltymo koncentracija pasižymi nosies ertmę dengiančios ląstelės. Būtent jos tampa ypač patogia virusų buveine ir palankia jų dauginimosi terpe, iš kurios gali pasklisti į aplinką ir susirasti kitą šeimininką, rašoma portale sciencealert.com.

Kiek anksčiau šiais metais pavyko išsiaiškinti, kad tam tikras receptorius – angiotenziną konvertuojantis fermentas 2 (AKF2) – padeda koronavirusui prisišlieti prie ląstelių paviršiaus, o kitas fermentas – II tipo transmembraninė serino proteazė (TMPRSS2) – atlieka esminį vaidmenį patenkant virusui į vidų.

Šiuo principu veikiantis prišliejimo ir užrakinimo mechanizmas leidžia suprasti, kodėl abu SARS koronavirusai ganėtinai sėkmingai okupuoja įvairiausias organizmo sistemas, prasiskverbdami ir į plaučių audinį, ir į virškinimo traktą.

Visgi kodėl vienas iš virusų yra agresyvesnis – virulentiškensnis, – lieka neaišku.

„Atskaitos tašku tapo klausimas, kodėl SARS-CoV, siauresnio nei dabartinis masto protrūkį 2003-iaisiais sukėlęs koronavirusas, ir SARS-CoV-2 plitimui būdingi tokie skirtumai, nors abiem atvejais naudojamasi tuo pačiu pagrindiniu receptoriumi AKF2“, – sako virusologas Ravi Ojha iš Helsinkio universiteto.

Sunkiausia buvo palyginti dviejų virusų genomus. Vis dėlto paaiškėjo, kad SARS-CoV-2 yra būdingos sekos, atsakingos už dygių, prie šeimininko audinių prikimbančių „kabliukų“ gamybą.

„Kitaip nei pirmtakas, naujasis koronavirusas yra įgijęs papildomų komponentų, būdingų daugeliui žmogui itin pavojingų virusų, įskaitant Ebolą, ŽIV, ypač patogeniškus paukščių gripo variantus ir kt.“, – sako Olli Vapalahti, dar vienas virusologas iš Helsinkio universiteto.

„Manėme, kad šis atradimas prives prie atsakymo“, – pridūrė jis.

Pasikonsultavę su kolegomis iš skirtingose pasaulio vietose veikiančių mokslo institucijų, visą dėmesį mokslininkai sutelkė į neuropiliną-1.

Paprastai šis receptorius dalyvauja reaguojant į augimo veiksnius, kurie yra svarbūs audinių, ypač nervinių, vystymuisi. Vis dėlto daugeliui virusų receptorius padeda prisitvirtinti prie šeimininko ląstelių ir išsilaikyti pakankamai ilgai, kad į jas prasiskverbtų.

Pro elektroninius mikroskopus matomi spygliai ant SARS-CoV-2 dalelių paviršiaus, žinoma, pakišo mintį apie galimą ryšį su receptoriumi.

Norėdami įsitikinti iškeltos hipotezės teisingumu, mokslininkai pasinaudojo monokloniniais antikūnais, pasirinktais tam, kad užblokuotų prieigą prie tipinių neuropilinų-1, bet ne prie mutavusių, kiek kitokios struktūros variantų.

Tapo akivaizdu, kad SARS-CoV-2 baltymų turintys pseudovirusai daug sunkiau prasiskverbia į ląsteles, kai neuropilinas-1 užrakintas.

„Jei AKF2 laikytume raktu nuo durų, pro kurias patenkama į ląstelę, tai neuropiliną-1 turėtume laikyti link tų durų nukreipiančiu veiksniu, – aiškina mokslininkai. – Daugelyje ląstelių AKF2 lygis yra labai žemas, todėl virusui nėra lengva rasti duris, pro kurias galėtų patekti į vidų. Priartėti prie durų virusui padeda kiti veiksniai, tokie kaip neuropilinas-1.“

Kadangi nerviniuose nosies ertmės audiniuose neuropilino-1 koncentracija yra ganėtinai didelė, SARS-CoV-2 labai patogu patekti į organizmą tą akimirką, kai žmogus įkvepia infekuotą dalelę.

Išsami nuo COVID-19 mirusių pacientų audinių mėginių, kuriuose yra neuropilinų-1, analizė padidino įtarimus, o eksperimentai su pelėmis patvirtino receptoriaus vaidmenį padedant virusui patekti į žmogaus nervų sistemą.

Ar šis faktas padės atskleisti, kodėl SARS-CoV-2 infekcija gali ypač sutrikdyti galvos smegenų funkciją, paaiškės tik po išsamesnių tyrimų.

„Pavyko nustatyti, kad neuropilinas-1, bent tokiomis sąlygomis, kokiomis buvo vykdyti eksperimentai, pagerina transportavimą į galvos smegenis, bet dar negalime daryti išvados, kad taip pat vyksta ir SARS-CoV-2 atveju. Labai gali būti, kad daugelio pacientų atveju šis kanalas yra saugomas imuninės sistemos“, – sako neurologas Mika Simons iš Miuncheno technikos universiteto.

Kad ir kaip norėtųsi tikėti, jog greitai bus išrasti antivirusiniai vaistai, privalu žinoti, kad paprasčiausias ląstelių receptorių užblogavimas gali turėti neigiamų pasekmių žmogaus sveikatai.

Tai anaiptol nereiškia, kad aprašytas atradimas visiškai nereikšmingas.

„Šiuo metu laboratorijoje testuojamas naujų, sukurtų specialiai tam, kad trikdytų ryšį tarp viruso ir neuropilino, molekulių poveikis, – sako vienas iš mokslininkų. – Preliminarūs rezultatai nuteikia viltingai. Tikimės, kad greitai pavyks gauti [molekulių efektyvumo] patvirtinimą atliekant stebėjimus in vivo.“

www.DELFI.lt
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Įvertink šį straipsnį
Norėdami tobulėti, suteikiame jums galimybę įvertinti skaitomą DELFI turinį.
(79 žmonės įvertino)
4.1646

Už 29 eurus nusipirko indą – pasirodo, tai išskirtinis archeologinis artefaktas: vertė siekia net 415 tūkst. eurų (4)

Praėjusiais metais netoli Niu Heiveno, Konektikuto valstijoje, vyras vienos šeimos daiktų...

Nuo Antarktidos šelfinio ledyno atskilo Los Andželo dydžio ledkalnis: teigia, kad klimato kaita čia niekuo dėta (9)

Milžiniškas ledkalnis, daugiau nei 20 kartų didesnis už Manheteną, tiesiog atsiskyrė nuo...

Ar pastebėjote, kad naktį debesys švyti? Štai kaip tai įmanoma (1)

Praėjus gerokai laiko po saulėlydžio danguje kybo švytintys debesys. Iš kur atsiranda ta šviesa ?

Pandemijos kaltininkas gali slypėti ne Kinijoje: mokslininkai ieško COVID-19 ištakų – rado užuominų (55)

Kambodžos ir Tailando mokslininkai neseniai mažuosiuose pasagnosiuose šikšnosparniuose aptiko...

„Twitter“ blokuos vartotojų, kurie nuolat skleidžia melą apie COVID-19, paskyras (3)

Socialinis tinklas „Twitter“ paskelbė pradėsiantis žymėti klaidinančias žinutes apie...

Top naujienos

Profesorius Usonis: karantinas jau suvaidino savo vaidmenį, reikia ruoštis naujam etapui (196)

Karantinas ir su juo susiję ribojimai suvaidino savo vaidmenį. Žiūrint į priekį, tolesnį...

Kyla nepasitenkinimas žinomu visuomenininku: pasipylė žmonių skundai dėl negrąžinamų skolų (101)

Edukatorius, asociacijos Pilietiško jaunimo sąjunga prezidentas, lektorius, buvęs moksleivių ir...

Žurnalas „Panelė“; Ingrida Karpuškaitė | D+

Ką daryti, jei mieguistumas apima vidury darbo dienos: pasirodo, puodelis kavos nėra išeitis (2)

Energijos stygių jaučiate jau vidurdienį? Sveiki atvykę į popietinių apsnūdėlių klubą. Ir...

Štai ko daugelis nežino apie grikius: gydytojas išdėstė, su kuo jų negalima valgyti (18)

Tikriausiai, bene kiekvienas sutiktų, kad virtuvinėse spintelėse turi vienokių ar kitokių...

Asmeninių nuopuolių priežastį matantis Lauvergne'as: jaučiu, kad vis dar tobulėju Parkeris pralaimėjimą Kaune laiko savaime suprantamu

„Treneris per pertrauką tikrai neakcentavo, kad Jojo reikia mesti trajaką “, – po mačo Kauno...

Prie ieškinio „CityBee“ prisijungė apie 900 žmonių: jau pasakoja apie atvejus, kai galimai pasinaudota nutekintais duomenimis (1)

Prie vartotojų aljanso ieškinio automobilių dalijimosi bendrovei „CityBee“ , kurios 110...

4 požymiai, kad jūsų organizme kaupiasi toksinai: štai kas padės jiems lengviau pasišalinti (4)

Organizmo detoksikacija – vienas iš labiausiai linksniuojamų terminų artėjant šiltajam...

Kruizai aplink pasaulį patraukė keliautojų dėmesį: bilietai greitai išperkami net porai metų į priekį (7)

Po izoliacijos ir karantinų metų keturi mėnesiai laive kruizų aistruoliams atrodo labai viliojanti...

Programišiai nutekino klientų duomenis: pirmieji veiksmai, ką turi daryti įmonė (8)

Visai neseniai Lietuvoje nuvilnijo skandalas dėl asmens duomenų nutekinimo: į programišių rankas...