Įdomu tai, kad per daugelį metų archeologai daugybėje kasimviečių iškasė paslaptingų juodo, derlingo dirvožemio plotų. Šio juodojo dirvožemio rasta tūkstančio metų senumo žmonių gyvenvietėse ir aplink jas. Iki šiol diskutuojama, ar maistingų medžiagų gausus dirvožemis sąmoningai suformuotas žmonių, ar tai – atsitiktinis senovės kultūrų veiklos šalutinis produktas.
Neseniai Masačusetso technologijų instituto (MTI), Floridos universiteto bei brazilų mokslininkų atlikto tyrimo tikslas – išsiaiškinti tamsiojo dirvožemio kilmę. Tyrėjų komanda pasitelkė kitų dirvožemio analizių rezultatus, etnografinių stebėjimų duomenis bei interviu su čiabuvių gyventojais, norėdama parodyti, kad senovės Amazonės gyventojai patys formavo juodąjį dirvožemį, siekdami pagerinti žemės kokybę ir norėdami išmaitinti dideles bendruomenes, rašo scitechdaily.com.
„Norint turėti dideles gyvenvietes, reikia galvoti apie tai, kaip išmaitinti žmones. O iš Amazonės dirvožemio išplautos maistingos medžiagos ir jis natūraliai netinkamas auginti daugumą kultūrų, – teigė MTI Žemės, atmosferos ir planetų mokslų katedros dėstytojas Tayloras Perronas. – Mes teigiame, kad žmonių vaidmuo formuojant juodąjį dirvožemį buvo svarbus, kad jie sąmoningai modifikavo aplinkos sąlygas, siekdami sukurti geresnę vietą žmonėms gyventi.“
Pasirodo, juodajame dirvožemyje sukauptas didžiulis kiekis anglies dioksido. Žmonių kartos dirbo žemę, praturtindavo ją maisto likučiais, medžio anglimis, tad žemėje susikaupė daug detrito (organinių medžiagų dalelių), kuriame yra anglies dioksido, ir jis išliko dirvožemyje šimtus, tūkstančius metų. Sąmoningai stengdamiesi praturtinti dirvožemį, senovės Amazonės gyventojai suformavo gausiai anglies dvideginio prisotintą žemę.
Pasak vieno iš tyrimų autoriaus Samuelio Goldbergo, senovės Amazonės gyventojai prisodrino dirvožemį anglies dvideginiu, jo daug išlikę iki šiol; „būtent to ir reikia, siekiant sušvelninti klimato kaitos poveikį. Galbūt platesniu mastu galėtume pritaikyti senovėje gyvenusių žmonių strategijų, kad anglies dvideginis išliktų dirvožemyje ilgą laiką“.
Tyrimas išpublikuotas leidinio „Science Advances“ rugsėjo 20 d. numeryje.
Šiuolaikinė perspektyva
Šio tyrimo autoriai apibendrino senesnių tyrimų, surinktų dirbant su čiabuvių bendruomenėmis nuo 2000-ųjų, ir sulygino juo su 2018–2019 m. tyrimais. Daugiausia dėmesio skirta Kuikuro čiabuvių teritorijai, esančiai viršutiniame Xingu upės baseine pietryčių Amazonėje. Šiame regione šyra šiuolaikiniai Kaikuro kaimai bei archeologinės vietovės, kuriose, manoma, gyveno Kuikuro genties protėviai.
Vienas iš tyrimo autorių F. Schmidtas pasakoja jau pirmą kartą lankydamasis vietovėje pastebėjęs tamsesnės spalvos dirvožemį.
„Kai pamačiau šią tamsią žemė, kokia ji derlinga, kai ėmiau ieškoti informacijos, susidūriau su, galima sakyti, paslaptingu reiškiniu – niekas nežino, iš kur tas dirvožemis atsirado“, – pasakojo tyrėjas.
F. Schmidtas su kolegomis ėmė stebėti, kaip Kaikuro gyventojai dirba žemę. Paaiškėjo, kad jie kompostuoja maisto likučius, atliekas, krauna visa tai į kelias krūvas kaimo centre. Po kiek laiko tą kompostą sumaišo su žeme, taip gaunamas tamsus, derlingas dirvožemis, kuriame augina augalus. Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad Kuikuro ūkininkai paberia ant tolimesnių laukų organines atliekas ir pelenus, o vėliau čia irgi augina įvairias kultūras.
Tyrėjai taip pat kalbino Kuikuro gyventojus apie jų požiūrį į juodąjį dirvožemį ir jo kūrimą. Tamasų dirvožemį gyventojai vadino „eegepe“ ir pasakojo kasdien gerinantys jo sudėtį, kad užaugtų daugiau kultūrų.
Remiantis tyrėjų stebėjimo duomenimis ir pokalbiais su Kaikuro gyventojais, aišku, kad šiuolaikinės čiabuvių bendruomenės sąmoningai gerina dirvožemio kokybę. Ar gali būti, kad netolimose archeologinių kasinėjimų vietovėse tamsusis dirvožemis buvo sąmoningai formuojamas panašiais būdais?
Dirvožemio formavimas
Tyrėjai atliko kruopščią dirvožemio analizę archeologinių kasinėjimų ir dabartinėse vietovėse aukštutiniame Xingu regione ir aptiko juodojo dirvožemio erdvinės struktūros panašumų: tiek senovės, tiek šiuolaikinėse gyvenvietėse tamsiojo dirvožemio sankaupos buvo daugiausia tų gyvenviečių centre, o nuo centro į pakraščius driekėsi tarytum rato stipinai. Šiuolaikinio ir senovinio dirvožemio sudėtis buvo panaši, praturtinta tais pačiais elementais, pvz., anglies dvideginiu, fosforu ir kt. maistinėmis medžiagomis.
„Visų šių elementų yra žmonių, gyvūnų organizmuose ir augaluose, būtent jie mažina aliuminio, kurio yra žemėje, toksiškumą; tai – kita didelė Amazonės problema. Tie elementai gerina augimą“, – teigė F. Schmidtas.
Tyrėjų teigimu, tiltas tarp senovės ir dabarties yra dirvožemis, o šiais laikais taikomi metodai buvo taikomi ir senovėje.
Tyrėjų komandai pirmą kartą pavyko įrodyti, kad senovės Amazonės gyventojai sąmoningai dirbo dirvožemį, taikė veikiausiai panašius į dabartinius metodus, kad užaugintų užtektinai derliaus išmaitinti bendruomenėms.
Tyrėjai apskaičiavo ir anglies dvideginio kiekį tamsiajame dirvožemyje, pasirodo, kiekvienoje gyvenvietėje jo yra keli tūkstančiai tonų, kurios per šimtmečius susikaupė dėl žmonių veiklos.
Mokslininkai savo tyrime padarė išvadą: „Šiuolaikinė tvari žemdirbystė ir klimato kaitos padarinių švelninimo pastangos, kurioms įkvėpimo davė senovinio tamsiojo dirvožemio derlingumas, gali remtis tradiciniais metodais, iki šių dienų propaguojamais Amazonės čiabuvių gyventojų.“
