Toks klausimas itin dažnai buvo keliamas 2022 metais, kai buvo baiminamasi COVID-19, gripo ir kvėpavimo takų sincitinių virusų, kitaip sakant, trigubos epidemijos.
„Didžioji dalis žinių apie virusines infekcijas, virusų patogenezę ir virusų epidemiologiją yra paremtos vieno viruso, sukeliančio vieną ligą koncepcija, – leidiniui The Scientist yra sakęs virusologas Pablo Murcia, dirbantis Glazgo universiteto Virusologinių tyrimų centre. – Visgi tikrovėje būna ir kitaip.“
Deja, bet vienu metu žmogų gali atakuoti daugiau nei vienas virusas ir apie tokius atvejus žinių nėra pakankamai daug, rašo iflscience.com.
2019 metais P. Murcia su kolegomis analizavo kvėpavimo takų ligų atvejus, užregistruotus Škotijoje 2005–2013 metų laikotarpiu. Tyrimo metu paaiškėjo, kad iš visų bent vienu virusu užsikrėtusių pacientų 11 proc. buvo užsikrėtę ir antru, o tie, kuriems ypač nepasisekė, buvo pasigavę net penkis virusus. Tyrimas publikuotas leidinyje PNAS.
Kas atsitinka užsikrėtus keliais virusais?
Pasigavus daugiau nei vieną virusą vienu metu, gali iš karto pasireikšti tų virusų sukeliamų ligų simptomai, bet gali būti ir kitaip.
„Patikimiausi duomenys apie susijusias infekcijas buvo gauti tyrinėjant užsikrėtimo pavojingais virusais, tokiais kaip ŽIV ir hepatito, atvejus, – rašė Richardas Klasco „The New York Times“ 2018 metų numeriui skirtame pranešime. – Per atliktus tyrimus paaiškėjo, kad susijusios infekcijos ligonio būklę gali pabloginti, pagerinti arba neturėti jokios įtakos ligos eigai, ir tai priklauso nuo atakuojančių virusų.“
Pavyzdžiui, užsikrėtus ŽIV ir hepatito C virusu, būklė gali pablogėti, pridūrė R. Klasco.
Bet ne visada būna blogiau
Kalbėdamas apie kvėpavimo takus atakuojančias susijusias infekcijas, Armando Paezas, „Baystate Health“ infekcinių ligų skyriaus vadovas, pasakė: „Kadangi susijusių infekcijų atvejai yra sunkesni, dažniausiai tenka gultis į ligoninę.“
Visgi yra ir gerų žinių. Anot R. Klasco, ne visada susijusios infekcijos blogina ligonio būklę. Pavyzdžiui, atakuojant gripo A ir B virusams (dviguba infekcija) simptomai nepasunkėja. Ko gero, tą patį galima pasakyti ir apie įprastas peršalimo ligas.
„Susirgęs dviem ligomis iš karto, žmogus nebūtinai jaučiasi prasčiau nei sirgdamas viena, bet skirtumas yra: liga gali trukti ilgiau negu turėtų“, – paaiškino jis.
Virusų interferencija
Kartais virusai gali blokuoti vieni kitus. Toks reiškinys yra vadinamas virusų interferencija. Kai kurie ekspertai mano, kad su juo teko susidurti per pandemiją: jie teigia, kad koronavirusas galėjo pasirodyti stipresnis už gripo ir kvėpavimo takų sincitinius virusus, todėl veiksmingai užblokavo pastarųjų veikimą, rašo BBC.
Kažkas panašaus vyko ir 2009 metų rudenį, kai siautė kiaulių gripo pandemija. Kai kuriuose Europos regionuose tada pradėjo dominuoti peršalimo ligas sukeliantis rinovirusas, o tada vėl siūbtelėjo kiaulių gripo banga. Tais pačiais metais dėl pandemijos kvėpavimo takų sincitiniai virusai pradėjo atakuoti bent dviem su puse mėnesio vėliau nei įprastai.
Tokio tipo interferencija gali pasireikšti įvairiai. Pavyzdžiui, skirtingi virusai gali nusitaikyti į tuos pačius šeimininko ląstelių receptorius ir tas, kuris prie jų nusigauna pirmasis, gali užkirsti prieigą kitiems. Virusai gali ir konkuruoti dėl išteklių jau patekę į šeimininko ląsteles. Tokiu atveju išlieka tas, kuris pasirodo stipriausias.
Mokslininkai kuria universalius preparatus nuo įvairių virusų
Prieš keletą metų Notingamo universiteto mokslininkai atrado naują antivirusinę vaisto savybę, kuri gali padėti kovoje su epidemijomis bei pandemijomis – įskaitant ir COVID-19.
Šis tyrimas, publikuotas žurnale „Viruses“, rodo, kad tapsigarginas yra perspektyvus plataus spektro antivirusinis preparatas, labai efektyviai veikiantis COVID-19 sukeliantį virusą (SARS-CoV-2), įprasto peršalimo koronavirusus, respiratorinį sincitialinį virusą (RSV), ir gripo virusą A.
Kadangi skirtingų virusų sukeltas ūmias kvėpavimo takų infekcijas iš klinikinių jų pasireiškimo atskirti sunku arba neįmanoma, efektyvus plataus spektro preparatas, veikiantis skirtingus virusų tipus, būtų labai laukiama pagalba.
Toks antivirusinis preparatas potencialiai galėtų padėti bendruomenėms kovoti su aktyvia infekcija ir jos plitimu.
Šiuo novatorišku tyrimu ekspertų komanda išsiaiškino, kad mažos augalinės kilmės antivirusinio preparato dozės sukelia itin efektyvų plataus spektro įgimtą šeimininko imuninį atsaką prieš tris pagrindinius kvėpavimo takų virusų tipus – įskaitant COVID-19. Tiesa, platesnių tyrimų rezultatų dėl tapsigargino efektyvumo kovojant su visais minėtais virusais skelbta nebuvo.
Po kurio laiko rinkoje atsirado COVID-19 gydymui skirti antivirusiniai preparatai, turintys nirmatrelviro, molnupiraviro ir ritonaviro veikliasias medžiagas.
Virusas prisitvirtino prie viruso?
Tuo tarpu praėjusiais metais pirmą kartą mokslo istorijoje pastebėta ir užfiksuota, kaip vienas virusas prisitvirtina prie kito viruso. Tai puikus pavyzdys, kaip virusai sąveikauja ir evoliucionuoja dėl išlikimo.
Ši dviejų virusų sąveika buvo užfiksuota naudojant itin galingą elektronų srauto mikroskopą. Atradimas parodė, kaip du skirtingi virusai (bakteriofagai), sąveikauja tarpusavyje ir tikėtina, evoliucionuoja, teigiama Merilendo universiteto mokslininkų pranešime.
Abu pavaizduoti virusai yra bakteriofagai, kurie geba užkrėsti bakterijas. Bakteriofagai yra naudojami vaistų pramonėje, pavyzdžiui, antibiotikų gamyboje.
Taigi, užfiksuotame mikroskopiniame vaizde matyti, jog mažesnysis (pavaizduotas violetine spalva), yra satelitinis virusas, t. y. virusas, kuris negali užkrėsti ir daugintis šeimininko (bakterijos, pavyzdžiui, lot. Streptomyces) ląstelėse be taip vadinamo „pagalbinio“ viruso, pavaizduoto mėlyna spalva.
„Niekas dar nėra matęs, kad bakteriofagas – ar bet kuris kitas virusas – prisitvirtintų prie kito viruso. Ir kai tai pamačiau, negalėjau tuo patikėti“, – leidiniui sciencealert.com teigė pagrindinė tyrimo autorė Tagide deCarvalho iš Merilendo universiteto (JAV) Gamtos ir matematikos mokslų koledžo.
Tokie palydoviniai virusai, įsiskverbę į ląstelę, yra priklausomi nuo virusų pagalbininkų, kurie replikuoja jų DNR. Kad tai įvyktų, palydovinis ir pagalbinis virusai turi užkrėsti tą pačią ląstelę vienu metu, todėl jie turi būti arti vienas kito. Tačiau, pasirodo, palydovinis virusas ne tik priartėjo, bet ir susijungė ir prisitvirtino prie pagalbinio viruso „kaklo“. Galima sakyti, kad net „prisisiurbė“.
Ši, dar niekada iki šiol neregėta bakteriofagų sąveika aprašyta tyrime, kuris publikuotas spalio 31 dieną žurnale „Journal of the International Society for Microbial Ecology“.
Autoriai išanalizavo šių bakteriofagų bei jų bakterijų šeimininkų genomus ir nustatė, kad palydovai turėjo genus, koduojančius jų išorinį baltyminį apvalkalą, bet ne pagrindinius genus, reikalingus daugintis bakterijų ląstelėse.
Anot mokslininkų, tai patvirtina, kad šie dviejų tipų bakteriofagai sąveikauja tarpusavyje. Tyrėjai taip pat nustatė, kad palydovo ir pagalbinio virusų pora į šeimininko (bakterijos) ląstelę patenka kartu, todėl palydovas prie pagalbininko prisitvirtina įgavęs unikalų gebėjimą prisitaikyti, išgyventi ir daugintis.
„Šios išvados rodo, kad evoliucinėse varžybose tarp palydovų ir pagalbininkų bakteriofagų vis didėja palydovų genetinės priklausomybės nuo jų pagalbininkų strategijų įvairovė“, – rašė tyrimo autoriai.
